Statybos inspekcija informuoja, kad remiantis Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 dalies nuostatomis, pastato bendrojo naudojimo objektais laikomi šie objektai: 1) bendrosios pastato konstrukcijos – pagrindinės pastato konstrukcijos (pamatai, visos laikančiosios sienos ir kolonos, išorinės sienos ir vidinės pertvaros, atskiriančios bendrojo naudojimo patalpas nuo skirtingiems savininkams priklausančių butų ir kitų patalpų, perdangos, stogas, fasado architektūros detalės ir išorinės (fasado) konstrukcijos (balkonų, lodžijų ir terasų laikančiosios konstrukcijos, aptvarai, stogeliai, išorės durys, išoriniai laiptai), tarpaukštinių laiptų konstrukcijos, nuožulnos); 2) bendrosios pastato inžinerinės sistemos – pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankšluosčių džiovintuvus); 3) pastato bendrojo naudojimo patalpos ir kitos pastato dalys – pastato laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos, bendrojo naudojimo balkonai, lodžijos, terasos, jeigu jie nuosavybės teise nepriklauso atskiriems savininkams; 4) vietiniai inžineriniai tinklai – kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos statybos įstatyme; 5) bendrojo naudojimo žemės sklypas – bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų naudojamas ir (ar) valdomas žemės sklypas.
Civilinio kodekso 4.85 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, taip pat dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ir disponavimo jais klausimų, priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip. Jei tarp bendraturčių dėl bendrojo naudojimo patalpų kyla ginčų ir nesutarimų, tokio objekto valdymo, naudojimosi ir disponavimo juo tvarką gali nustatyti teismas.
Norint padaryti laiptinės pratęsimą į palėpę, visų pirma reikia išsiaiškinti statybos rūšį.
Primintina, kad vadovaujantis Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ (toliau – STR 1.01.08:2002) 10 punktu, statinio kapitalinio remonto tikslu įvardijamas statinio laikančiųjų konstrukcijų pertvarkymas, nekeičiant statinio išorės matmenų (ilgio, pločio, aukščio, skersmens ir pan.) Laikoma, kad statinio laikančiosios konstrukcijos pertvarkomos, kai jos stiprinamos (išskyrus esamų angų užtaisymą), silpninamos, pakeičiamos (dalinai ar visos) to paties ar kito tipo laikančiosiomis konstrukcijomis.
Taigi, jeigu pratęsiant laiptinę ir įrengiant patekimo į palėpę angą statinio laikančiosios konstrukcijos pertvarkomos, tokie statybos darbai bus priskiriami statinio kapitaliniam remontui, o jeigu pratęsiant laiptinę ir įrengiant patekimo į palėpę angą statinio laikančiosios konstrukcijos nebus pertvarkomos, statybos darbai bus priskiriami statinio parastajam remontui.
Atvejai, kada privalomas savivaldybės administracijos išduodamas statybą leidžiantis dokumentas (SLD) – leidimas atlikti daugiabučio namo kapitalinį remontą, nurodyti Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ (STR 1.05.01:2017) 3 priedo 3 punkte.
Jeigu namas nėra kultūros paveldo statinys, taip pat, jeigu kapitalinio remonto darbais nekeičiama daugiabučio namo (ne kultūros paveldo statinio) išorės išvaizda ir neįrengiamos, nepertvarkomos, neišmontuojamos pastato dujų, šildymo ar elektros bendrosios inžinerinės sistemos, SLD gauti neprivaloma. Tačiau vadovaujantis Statybos įstatymo 24 straipsnio 3 dalies nuostatomis, nepriklausomai nuo to, ar SLD privalomas, visada turi būti statybos techninio reglamento STR1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ nustatyta tvarka parengtas daugiabučio namo kapitalinio remonto projektas, o šiuo atveju – ir atlikta statinio projekto ekspertizė.
Jei paaiškėja, jog pagal STR 1.01.08:2002 statybos darbai priskirtini kitai statybos rūšiai (ne statinio kapitaliniam remontui), tokiais atvejais taikomi teisės aktuose nurodyti tam tikrą statybos rūšį atitinkantys reikalavimai.
Apibendrinant teigtina, kad laiptinės pratęsimo į palėpę darbai dažniausiai priskirtini statinio kapitaliniam remontui, tačiau galutinai nustatyti statinio statybos rūšį turi kvalifikuotas projektuotojas. Nustačius ir patvirtinus statybos rūšį (jei tai kapitalinis remontas), reikėtų parengti statinio kapitalinio remonto projektą, atlikti statinio projekto ekspertizę ir Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka gauti daugumos namo butų ir kitų patalpų (jei tokios yra) savininkų sutikimą. Patekimo į palėpę angai įrengti turėtų pritarti ir palėpės bendraturtis. Ar tokiems statybos darbams SLD privalomas, reikėtų spręsti pagal Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir STR 1.05.01:2017 3 priedo 3 punkto nuostatas.
