„Ką tik priėmiau sprendimą stabdyti parko rekonstrukciją. Argumentai, kuriuos po vakarykščio parko atnaujinimo pristatymo pradėjo kelti visuomenė, yra logiški, aš juos parko projektuotojams buvau išsakęs gerokai anksčiau. Į juos atsižvelgta nebuvo. Manęs neįtikino dabartinis projektas, neįtikino kertamų medžių skaičius, neįtikino ir tai, kad išblizginame tik dalį parko, bet nematome visumos. Todėl mažiausiai mėnesiui stabdomi VISI darbai, kol projektas bus peržiūrėtas, atnaujintas, suderintas su bendruomene. Pabrėžiu, kad ES pinigai yra tik priemonė miestui gerinti, bet ne savaiminis tikslas, ir jie nebus naudojami miestui griauti“, – feisbuke rašė R.Šimašius.
Vėliau savivaldybėje R.Šimašius žurnalistams pakartojo, kad jo neįtikino kertamų medžių skaičius, taip pat dalinis parko atnaujinimas. Taip pat pažymėjo, jog projekte yra „perteklinių išlaidų“.
„Neįtikina tiek medžių kirtimas, tiek ganėtinai nekontesktualus požiūris parko viduryje išskiriant barokinę erdvę ir ten iškertant daug medžių, sukuriant labai brangią ir brangiai išlaikomą struktūrą. Tuo tarpu aplinkui lieka nepagerinta būklė, saugumas, apšvietimas ir visa kita. Visiškai kitoks požiūris turėtų būti. Manau, kad ten ir perteklinių išlaidų yra numatyta su šiluminių tinklų kilnojimu pirmyn atgal, dėl daugybės dalykų šitą projektą reikia iš esmės pertvarkyti“, – žurnalistams sakė jis.
Viena iš projektą rengusių įmonių buvo savivaldybės bendrovė „Vilniaus planas“. Anot R.Šimašius, ateityje šioje įmonėje bus vykdomi pokyčiai.
„Vilniaus plano“ projektuotojai turi atsirasti kaip užsakymo vykdytojai, kuris atsiranda arba po viešojo konkurso ar kitu būdu. Bet pagal tą tradicinę liniją, kai yra suformuluojama užduotis ir pavedama „Vilniaus planui“, jis paveda kažkokiam architektui, projektuotojui, tuomet išnyksta kontrolės jausmas ir suvokimas. Žmonės pagalvoja, kad jie yra šimtu procentų atsakingi už visą procesą ir galvoja, kad klausytis reikia mažiau nei iš tikrųjų reikia klausytis“, – savivaldybėje kalbėjo Vilniaus meras.
Antradienio pavakarę vykusiame pristatyme buvo pasakota, kaip atrodys ir kaip bus atnaujintas Sapiegų parkas. Projekto autorių teigimu, nors Vilnius vadinamas barokiniu miestu, to laikotarpio parko neturi – todėl šiuo projektu siekiama atkurti bent dalį jo. Darbai turėjo būti atlikti iki 2020 metų pabaigos.
„Šiuo metu vykdomi parengiamieji darbai, parkas ir vieta, kuriame bus vykdomi rekonstrukcijos darbai, dabar yra aptverti tvora“, – pasakojo Vilniaus savivaldybės Želdynų poskyrio vedėja Giedrė Čeponytė.
Rangos darbus atliks „Eikos statyba“, su kuria Vilniaus miesto savivaldybė 2019 metų vasario 11 dieną pasirašė beveik 3,18 mln. eurų vertės sutartį.
Viešajame pirkime taip pat dalyvavo „Ekstra statyba“, kurios pasiūlymas buvo atmestas dėl „per didelės ir perkančiajai organizacijai nepriimtinos“ kainos. Tiesa, kokia tai kaina, centriniame viešųjų pirkimų portale nenurodoma. 15min klausė savivaldybės, kokią kainą pasiūlė „Ekstra statyba“, tačiau tokią informaciją atskleisti savivaldybė atsisakė. Vėliau Vilniaus miesto administracijos direktorius Povilas Poderskis atskleidė, kad "Ekstra statyba" pasiūlė 3,8 mln. eurų kainą.
Nori turėti bent dalį baroko Vilniuje
G.Čeponytė sakė, kad planuojama atkurti ne visą parką, o jo dalį.
„Tai buvusių baroko laikų parko bandomas atkurti fragmentas, tai jokiu būdu ne visas parkas, tiesiog tiek, kiek galime padaryti, stengiantis pavaizduoti barokinio parko pagrindinius elementus ir sudėtines dalis“, – kalbėjo ji.
Ketinama sutvarkyti 3 ha ploto vidinę parko dalį, esančią tarp „Vilnius tech park“ pastatų. Kokie darbai bus atliekami? G.Čeponytė aiškino, kad pagal šį projektą numatyta sutvarkyti medžius ir krūmus, nutiesti takus, atstatyti mūrinę sieną, įrengti parką, apšvietimą, suoliukus ir kita.
„Ar tikrai čia reikia barokinio parko? Ar tikrai apeliuojame į XVII amžių ir kodėl? Viena iš pagrindinių minčių, kodėl norėtųsi turėti, net nesakau, kad barokinį parką, nes XXI amžiuje baroko nesugrąžinsime, bet įvesti kokią nors detalę, ką nors atliepti iš to laiko, kad Vilnius, ir dabar daugelio vadinamas barokiniu miestu, turėtų teritoriją ar vienokį ar kitokį želdinio piešinį, kuris nors šiek tiek atlieptų barokinio parko piešinį, įvaizdį ir tą situaciją“, – kalbėjo ji.
Jau buvo atlikta dalis archeologinių tyrimų, spėjant, kad tam tikrose vietose galėtų būti rasti buvusių baseinų ir fontanų pamatai.
„Prasidėjus statyboms ir žemės darbams, privalomai dalyvaus ir archeologas. Atrasti grindinio likučiai, fontano pamatai. Aišku, negalime iš baseino pamatų liekanų sukurti gražią išvaizdą arba antžeminę dalį, tiesiog bus remtasi analogais ir tas dalykas bus bandyta sugalvoti“, – kalbėjo G.Čeponytė.
Įsikėlus į teritoriją startuoliams, teritorijoje padaugėjo automobilių, todėl, atkūrus parką, įvažiuoti bus draudžiama.
Skaičiuojama, kad parko priežiūra galėtų atsieiti apie 150 tūkst. eurų per metus. Tiesa, ši kaina preliminari ir lyginama su Bernardinų sodo išlaikymu.
Projektas sukėlė pasipiktinimą
Daug audringų diskusijų parko atnaujinimo pristatyme sukėlė automobilių stovėjimo vietų nebuvimas, taip pat gyventojai pyko, kad „Vilnius tech park“ gyventojai statosi savo mašinas jų kiemuose.
Greta parko gyvenantis vyras teigė, kad su automobilių savininkais jau vyksta konfliktas dėl stovėjimo vietų.
„Jau dabar yra tendencija, kad automobiliai statomi mūsų kiemuose, ir vyksta konfliktas. Savivaldybė turėtų pagalvoti – galbūt verta surasti požeminiam ar antžeminiam garažui vietos, nes parke veikia „technologijų parkas“ ir tos vietos vis tiek bus užimtos“, – tikino jis.
Tačiau G.Čeponytė tikino, kad šiuo projektu automobilių stovėjimo vietų trūkumo problema nesprendžiama.
„Parke automobilių statymo aikštelės nebus“, – kalbėjo G.Čeponytė
Priešais parką gyvenantis žmogus taip pat pabrėžė nepritariantis chaotiškam ir eklektiškam, anot jo, parko tvarkymui.
„Automobilių stovėjimo aikštelės yra parko problema“, – sakė jis.
Be to, nors viešojo tualeto pagal šį projektą neketinama įrengti, valdininkė tikino, kad jis galėtų atsirasti savivaldybei priklausančiuose pastatuose.
„Bored panda“ darbuotojas ir netoli gyvenantis žmogus prašė neužtverti parko.
Po didele dalimi parko sovietmečiu buvo įrengta atominė slėptuvė, tačiau atnaujinant parką ji bus sulyginta.
Be to, atvykę Antakalnio bendruomenės nariai pareiškė nepritariantys jo tvarkymo projektui.
Gyventojai nepatenkinti medžių kirtimu
Atliekant darbus ketinama kirsti ir medžius: parterinėje dalyje iš 185 medžių bus iškirsta 141, likusioje – 137. G.Čeponytės teigimu, taip bus tvarkomas parkas. Tiesa, tai neįtikino gyventojų, kurių nuomone, tokie veiksmai yra „ciniški“.
„Na, tam tikra prasme sutvarkys. Ir kirs jau greitai, nes, kaip susitikime išsakė šmaikščią mintį vienas ponas, reikia paskubėti iki medžių sužaliavimo, kitaip „greitai čia sulėks viso miesto žalieji ir jokios tvoros (statybininkai jau aptvėrė būsimą kirtavietę) neapsaugos“, – feisbuke rašė istorikas Gediminas Kulikauskas.
Kritikavo ir ekspertai
Parko atnaujinimo projektas yra sulaukęs ir kritikos. Kultūros paveldo apsaugos ekspertė, ICOMOS narė Jūratės Markevičienė praėjusių metų rugsėjį sakė, kad pagrindinis barokinių parkų ypatumas yra didelės, plačios erdvinės struktūros.
„Tai puikiai matosi pažvelgus, pavyzdžiui, į Versalio parką, klasikinį barokinį parką. Barokinius parkus sudaro geometrinės plokštumos – parteriai, padengti įmantriais gėlių, krūmų ir kitų žemų augalų ornamentais, čia tyvuliuoja baseinai, trykšta fontanai, stovi skulptūros... O už šio raštuoto kilimo tiesiasi erdvinės perspektyvos į natūralius gamtinius elementus – vandenis, kraštovaizdžio parkus, miškus. Prancūzijoje ir Vokietijoje sugebėdavo net tolimus kalnų peizažus paversti parko vaizdais. Barokinis parkas privalo turėti abi šias dalis – geometrinę ir kraštovaizdinę“, – aiškino ji.
