Statybų verslą ištikus krizei, NT vystytojų viltys miestiečių gyvenimą pagerinti aukščiausios klasės apartamentais ir VIP lygio verslo centrais žlugo. Vieni pradėtų statyti NT projektų savininkai bankrutavo, kiti statybas laikinai sustabdė, tikėdamiesi darbus pabaigti atėjus geresniems laikams. Dalis nebaigtų statinių buvo perparduoti naujiems savininkams, deja, šie nesiėmė jokių veiksmų, kad užbaigtų statybas.
Negyjančios žaizdos: žinomiausi nebaigtų statybų projektai sostinėje
Visiems vilniečiams puikiai žinomas ir geriausiai matomas pavyzdys – pačioje miesto širdyje, Konstitucijos prospekte stūksantis nebaigtas statyti gyvenamasis pastatas „Arfa“. Šis projektas turėjo tapti prestižiniu daugiabučiu dar 2009 m. Tačiau NT „burbulas“ sprogo: bendrovė po kelerių metų buvo pripažinta bankrutavusia, jos turtas išvaržytas. Nuo 2013 m. pastatą valdžiusi banko turto priežiūros ir plėtros įmonė nepajudino šio projekto statybų „iš mirties taško“. 2016 m gegužę „Arfa“ įgijo naujus šeimininkus, kurie jau paskelbė apie siekius būtinai užbaigti šį beveik dešimtmetį stūksantį nebaigtą monstrą. Viešojoje erdvėje nebaigtą pastato dalį įsigijusios bendrovės atstovai tikina, kad šiuo metu yra mėginama atstatyti projekto „status quo“, sutvarkyti dokumentus, kadangi dalis jų dingo po buvusių savininko bankroto. Tačiau detalesniais planais dėl projekto užbaigimo terminų kol kas nesidalijama.
Ne ką geriau klostėsi ir prestižine vadinamoje Čiurlionio gatvėje pradėto statyti daugiabučio istorija. 2010 m. namas turėjo būti atiduotas eksploatavimui, bet statybos buvo stabdomos keletą kartų. Vėliau bendrovė paskelbta bankrutavusia, turtas parduotas iš varžytinių, o nebaigtas statinys ir šiandien žvelgia belangėmis akimis į neaiškią ateitį.
Laisvės prospekte statytas trijų korpusų daugiabučių kompleksas „Dangaus miestas“ turėjo būti baigtas taip pat 2010 m. Vėliau įmonė skelbė, kad vykdoma restruktūrizacija, projektas bus tęsiamas, bet ir dabar didžiuliai statybų plotai be gyvybės ženklų. Neaiškus likimas Pilaitėje turėjusio išdygti verslo centro „Penkios žvaigždės: statytojams iškelta bankroto byla, statybos sustabdytos. Tokia pati ir Trinapolio – Žvalgų gatvių sankirtoje pradėto gyvenamojo daugiabučio statybų dalia.
Net ir pasibaigus krizei, iki šiol dauguma šių nebaigtų statyti mūrų, vadinamų „namais – zombiais“ stūkso apleisti, dažniausiai niekieno neprižiūrimi, niekam nereikalingi. Po pavojingai atviras, be šeimininkų likusias statybvietes landžioja smalsūs paaugliai, čia prieglobstį susiradę asocialūs asmenys gąsdina praeivius. Šie neįgyvendinti projektai miestui virto visuomeninėmis žaizdomis tiek estetine, tiek saugumo prasme.
Kas privalo pasirūpinti „namais – zombiais“?
Vilniaus miesto plėtros departamento Statybų dokumentų skyriaus vedėja Angelija Petrauskienė apgailestauja, kad Statybos įstatymas nenumato priemonių kontroliuoti apleistų statybų. Tačiau miesto savivaldybė yra numačiusi sankcijas apleistų statybų ir žemės sklypų savininkams. Dar 2012 m. sostinės savivaldybės taryba nusprendė, kad žemės sklypų savininkai, kurie nevykdo savo sklypuose veiklos pagal žemės paskirtį, neprižiūri, netvarko savo nuosavybės, taip pat jei sklypuose yra apleisti bei neprižiūrimi statiniai – gali būti baudžiami ir finansiškai.
A. Petrauskienė akcentuoja, kad dažnai be šeimininkų likusiems „užšaldytiems“ statiniams savivaldybė savo jėgomis ieško bankroto administratorių. Tokiu būdu bent jau neprižiūrimi, nebaigtų statyti pastatų sklypai aptveriami ir visais įmanomais būdais tinkamai apsaugomi nuo nelaimių, kurios gresia po nebaigtas statybas klaidžiojantiems smalsuoliams.
Atgimęs pokyčiams projektas Fabijoniškėse
NT ekspertai teigia, kad daugėja ženklų, jog statybų sektorius atsigauna: sostinėje dygsta vis daugiau naujų, modernių objektų, vykdomi renovacijos projektai. Vilniečiai ir sostinės svečiai jau pastebėjo: Fabijoniškių, Šeškinės ir Pašilaičių mikrorajonų sankirtoje atgimė įspūdingos architektūros komercinės ir gyvenamosios paskirties pastatas. 2007 metais krizė pakirto čia turėjusios išdygti „Fabijoniškių ložės“ vystytojus ir įpusėtos statybos buvo užšaldytos ilgam laikui. Tačiau tai istorija su laimingu tęsiniu. 2015 metais projektą įsigiję investuotojai ir NT vystytojai pakeitė jį iš pagrindų – ne tik prikėlę iš užmaršties, bet iš esmės pakeitę planavimą, ambicingus sumanymus išmaniai pritaikę būsimų gyventojų poreikiams. Jau šių metų liepos pradžioje skelbiama statybų pabaiga ir čia kelsis per 200 naujakurių šeimų, verslą plėtos įvairias paslaugas teikiančios įmonės. Pasak savivaldybės atstovės, tai vienas retesnių, bet itin sėkmingas apleistos Vilniaus vietos grąžinimo miestiečiams pavyzdys.
Ekspertų žodis: jei konstrukcijos tvirtos – pastatas tarnaus ilgai
Džiugesį, kad pamiršti statybų projektai po truputį atgimsta naujam gyvenimui, gali temdyti nuogąstavimai, jog ilgai stovėjusios betoninės pastatų konstrukcijos yra nebetinkamos tolesnėms statyboms. Statybų ekspertai skuba nuraminti skeptikus: tiek naujų, tiek atnaujintų projektų statybos yra vykdomos pagal tam tikrus reikalavimus, atidžiai įvertinamos visos projekto sudėtinės dalys.
Įmonės „Tyrimai ir projektai“ statinių ekspertizės vadovas, ekspertas Vitas Merkevičius primena, kad pagal Statybos techninį reglamentą (STR Nr.: 1.06.03:2002 „Statinio projekto ekspertizė ir statinio ekspertizė“), atnaujinamo objekto konstrukcijos turi būti atidžiai ištirtos, atlikti skaičiavimai, įvertinta konstrukcijų nešamoji galia ir panaudojimas. Taip pat statytojų darbą visuomet vertina ir prižiūri kontroliuojančios įmonės bei institucijos.
„Klaidinga galvoti, kad dešimt metų šaltyje ir lietuje stovėjęs nebaigtas statyti pastatas – nieko vertas. Jei ištyrus paaiškėja, kad konstrukcijos – nepažeistos, tvirtos, toks pastatas gali tarnauti ir toliau daug metų. Ypač gelžbetoninės konstrukcijos – juk betonas, mažai apkrautas, kietėja ir toliau. Jis stiprėja, jei stogas gerai uždengtas, nėra atmosferos poveikio – ten nebūna jokių problemų. Jei stogo nėra, tai viršutinis aukštas kažkiek gali būti paveiktas kritulių, bet tai – lengvai pataisoma,“ – sako statybų ekspertas.V. Merkevičius akcentuoja, kad prikelti naujam gyvenimui senuosius pastatų pagrindus yra nesudėtinga, jei nustatoma, kad pastato stiprumas ir visos konstrukcijos atitinka projekto reikalaujamas apkrovas. Be to, senas konstrukcijas galima efektyviai sustiprinti.
Apleistų statybų problema aktuali visai Lietuvai. Deja, nėra tikslios statistikos, kiek mūsų šalyje yra pradėtų statyti ir jau daug metų paliktų likimo valiai nebaigtų statinių. Vien sostinėje neprižiūrimų pastatų yra daugiau nei 100. Lieka tikėtis ir laukti protingų investuotojų, kurie atgaivindami tokius projektus, kaip daugiabutis „Grandas“, daro Vilnių patrauklesne ir patogesne miestiečiams erdve.
