Kaimelis pamary: jėgos aitvarų entuziastų meka, architektų žaidimų aikštelė

„Lyg kitoje planetoje“, – tokia mintis kilo atvykus į Svencelę, kaimą Klaipėdos rajono pietvakariuose, Kuršių marių pakrantėje. Keliaujant iki gyvenvietės akis džiugina pamario ramybė, tačiau atvykus į kaimelį supranti, kad atsidūrei kažkur kitur. Šią vietą jėgos aitvarų entuziastai atradę jau seniai, o paskui juos atbėgę investuotojai pakeitė vietovės veidą.
Svencelė
Svencelė / Luko Balandžio / 15min nuotr.

Modernus miestelis pamario krašte. Nors šie žodžiai skamba keistai, būtent toks įspūdis susidaro išlipus iš automobilio. Tai, kad čia giliai savo šaknis įleidusi kaituotojų bendruomenė, jau nieko nestebina. Vieni jų – kaitavimo mokyklos ir irklenčių nuomos punkto „2kite“ savininkai sutuoktiniai Vytautas Navickas ir Rasa Bakšytė, kurie į Svencelę pradėjo važinėti 2008 metais.

„Nuo seno čia nieko nebuvo, bendraminčiai pradėjo važinėti, nes atokiau nuo miesto ir labai geras krantas, kokie 200–300 metrų negilu, iki juosmens. Nėra jokių medžių, kliūčių, nes jėgos aitvarams reikia vietų, kad galėtų be kliūčių pasikelti aitvarą. Žmonių vis daugėjo, sportas Lietuvoje populiarėjo. O ši vieta pasidarė žinoma nebe keliems žmonėms. Taip prasidėjo šios vietos urbanizacija“, – pasakojo V.Navickas, kurį sutikome greta jūriniame konteineryje įrengtų patalpų.

Geriausios sąlygos mokytis

R.Bakšytė skaičiuoja, kad šiuo metu aplink marias yra apie 10 kaitavimo mokyklų, o vien Svencelėje – 6. Ir išties, jūrinių konteinerių gyvenvietėje, kuri buvo įrengta 2008 metais, viena po kitos rikiuojasi vietos, kur galima išmokti kaituoti, o kartu ir išsinuomojus kambariuką pernakvoti. Tačiau V.Navickas atrodo nusiteikęs pozityviai – net ir matydamas didelę konkurenciją.

„Kai pučia vėjas, visiems to darbo užtenka. Taigi, tikrai nėra taip, kad visi į save traukia. Tik tiek, kad vėjuotų dienų ne visada būna. Ruduo labiau vėjuotas, šaltesnis. Be to, tuomet ir atostogos žmonėms baigiasi“, – teigė jis.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Vytautas Navickas ir Rasa Bakšytė su vaikais
Luko Balandžio / 15min nuotr./Vytautas Navickas ir Rasa Bakšytė su vaikais

Anot R.Bakšytės, jei vėjuota, į Svencelę traukia ir jau užkietėję kaituotojai, ir naujokai, kurie po truputį prisijungia prie šio sporto. Tačiau ramesnėmis dienomis iš aplinkinių kaimelių, Klaipėdos ar iš dar toliau atvyksta poilsiautojai tiesiog pabūti.

„Tada siūlomos pramogos, kurioms nereikia vėjo – irklenčių nuoma“, – 15min sakė ji.

Be to, verslininkė pridūrė, jog Svencelė pripažįstama visame pasaulyje kaip viena tų vietų, kur geriausia mokytis jėgos aitvarų sporto. V.Navickas pridūrė, jog mūsų lietuviškas kaimelis Europoje turėtų būti tarp TOP5, kur yra geriausios sąlygos.

„Pagrindiniai privalumai – gylis, teisingos vėjo kryptys, čia dažniausiai vėjas pučia į krantą, o jei kažkas atsitinka, gali grįžti. Aišku, prie teigiamų dalykų priskirčiau infrastruktūrą ir nesūrų vandenį. Vienintelis trūkumas, kai marios pradeda žydėti, tuomet būna sudėtingiau“, – kalbėjo pašnekovas.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Svencelė
Luko Balandžio / 15min nuotr./Svencelė

Ančių fermą pakeitė namai

Ekstremalus sportas, regis, pakerėjo ir investuotojus. R.Bakšytės, kuri taip pat yra ir architektė, nuomone, statybų bumui šioje vietoje didelę įtaką padarė jėgos aitvarų sporto entuziastai. Jie nuo seno žinojo šią vietą ir keliaudavo gaudyti vėjo, o vėliau ir investuotojai pamatė didžiulį potencialą.

„Anksčiau čia stovėdavo vien kemperiai. Ir tada savaime, po truputį vienas kitas verslininkas pradėjo galvoti, kad reikia plėsti ir statyti. Jei nebūtų kaituotojų, tikrai nebūtų tiek išsiplėtę“, – įsitikinusi ji.

Vienas tų pirmųjų žmonių, kuris ir pamatė potencialą šiame regione – Dainius Šatkus, kuris plėtoja įspūdingą projektą „Svencelės salos“. Būtent pati pradžia ir buvo minėti konteineriai, kuriuose įsikūrusi V.Navicko ir R.Bakšytės mokykla. Iki tol, tiksliau iki 2005 metų, čia stovėjo sovietmečiu pastatytas ančių auginimo fermų kompleksas.

Iš viso 8 ha teritorijoje numatyta apie 100 gyvenamos paskirties sklypų ir dar 12 ha rekreacinės ir komercinės erdvės. Šiuo metu jau pastatyti 35 namai, iš jų 12 dvibučių. Architektai – „DO ARCHITECTS“.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Svencelė
Luko Balandžio / 15min nuotr./Svencelė

Šiuo metu yra pradėtos antrojo etapo statybos, kurių metu ketinama pastatyti 57 vienbučius, dvibučius ir tribučius, vieno ir dviejų aukštų namus. Didžiuosiuose namuose bus trys miegamieji, svetainė, virtuvė ir SPA zona su galimybe turėti sūkurinę vonią ant stogo terasos. Mažiausiame bute bus svetainė su miegamuoju ir lauko terasa.

Be to, greta planuojamas kitas to paties plėtotojo projektas „Nendrių namai“, kur norima pasiūlyti kiek mažesnius ir pigesnius namukus.

Olandija pamary

Tačiau pagrindinė šio projekto ypatybė – naujai išplėtota kanalų sistema. Planuojama, kad iš viso bus iškasta apie 4 kilometrus krantinių. Taigi namų savininkai galės savo katerius ir jachtas prišvartuoti prie pat jų.

Taip pat planuojama įrengti keturis tiltus, kurie teritoriją padalins salomis. Visi tiltai bus skirtingi, jie atrodys tarsi slenksčiai į skirtingas gyvenamąsias zonas.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Svencelė
Luko Balandžio / 15min nuotr./Svencelė

Turtą čia parduodančios nekilnojamojo turto agentūros „Capital Turtas” brokeris Karolis Valenta 15min pasakojo, kad kitais metais Svencelėje turėtų atsirasti ir uostas. Būtent jame galės savo laivus laikyti tie, kurie neturės tiesioginio patekimo į marias.

„Kanalų idėja plačiai naudojama visoje Europoje, tačiau Lietuvoje to nebuvo. Tiesiog žmonės pamatė ir pajuto visą tą gėrį bei grožį, todėl nusprendė tai perkelti į Lietuvą. Olandijos kraštovaizdis ir reljefas labai panašus į mūsų pamario, tad kodėl gi ne”, – sakė jis.

Šiuo etapu įmonė Svencelėje siūlo 37 nekilnojamojo turto vienetus, iš kurių 5 rezervuoti. Be to, vyksta aktyvios derybos dar dėl 8. Kvadratinio metro kaina šiuose namuose prasideda nuo 2,2 tūkst. iki 3,25 tūkst. eurų. K.Valentos teigimu, turtą čia perka įvairūs žmonės.

„Visiems patinka vanduo, gamta, vaizdai, ramybė. Jie atvažiuoja, juos tai užburia ir paskui negali išvažiuoti neįsigiję. Ten renkasi vandens sporto mėgėjai, kurie ten kartais įsigyja ir antrą būstą. Beje, kai kurie jų renkasi ir kaip pirmą būstą, jeigu gali dirbti laisvai samdomą darbą”, – aiškino jis.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Svencelė
Luko Balandžio / 15min nuotr./Svencelė

Analogų neturinti vieta pamary

Danas Jasiukaitis, bendrovės „Sdudus“, kuri nuo 2019 metų vykdo projektą „S22“, vadovas, įsitikinęs, jog Svencelei pamario juostoje analogų nėra. Tai ne pirmasis jo projektas šiame kaimelyje, anksčiau įmonė statė individualius namus pagal užsakymą.

Šiuo metu plėtojamas paskutinis, baigiamasis „S22“ projekto etapas. Šį etapą sudaro 7 dviejų aukštų namai – iš viso 14 poilsio patalpų pirmame aukšte ir 14 butų per 2 aukštus antrame aukšte. O per pirmus du etapus pastatyta 30 lofto tipo būstų.

„Per pastaruosius dvejus metus čia daug kas įvyko. Taigi tie, kurie per tą laiką neatvyko, labai stebisi“, – tvirtino jis.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Danas Jasiukaitis
Luko Balandžio / 15min nuotr./Danas Jasiukaitis

Tiesa, pirmasis etapas įmonei kiek skaudus, mat didžiąją dalį statomo pastato pasiglemžė ugnis. Tačiau paskui jėgos aitvarų mėgėjus atkeliavę investuotojai projektą atgaivino ir pastatų eksterjere įamžino nelaimingą atsitikimą – fasadas padengtas specialia technologija degintomis lentomis. To nepamiršo ir paskutiniame statybų etape.

„Nenorėjome pabėgti nuo tos architektūros, tik pakeitėme deginto medžio struktūrą“, – 15min pasakojo prie statomų namų sutiktas verslininkas.

PLAČIAU SKAITYKITE: Gaisras Svencelėje investuotojų nepakirto: projektą tęsia, o įvykį įamžino eksterjere.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Svencelė
Luko Balandžio / 15min nuotr./Svencelė

Pasak D.Jasiukaičio, Svencelė yra puiki terpė pasireikšti architektams ir jų kuriamai architektūrai. Jo teigimu, kitos tokios teritorijos pamario krašte nėra.

„Matote, kokie projektai. Tai nėra žvejo trobelės, o moderni, šiuolaikiška architektūra, jauni architektai, kurie išreiškia save ir atsižvelgia į jau formuojamą bendrą toną. Yra toks lyg ir nerašytas susitarimas“, – atskleidė jis.

„S22“ projekte kainos prasideda nuo 1,8 iki 1,85 tūkst. eurų už kvadratinį metrą. D.Jasiukaitis pabrėžė, jog namus Svencelėje perka ne tik jėgos aitvarų sporto entuziastai.

„Tai žmonės, kuriems patinka gamta ir kurie nori pabėgti iš miesto. Taip pat tie, kurie mato perspektyvą į priekį, pokyčius, kurie bus kardinalūs. Jau dabar jie vyksta. Kaimynai uostą daro, taigi, bus susisiekimas tiek su Nida, tiek su Juodkrante“, – 15min aprodydamas vieną iš butų antrame aukšte, tikino pašnekovas.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Svencelė
Luko Balandžio / 15min nuotr./Svencelė

Be to, D.Jasiukaitis įsitikinęs – Svencelė puiki vieta tiems, kurie nori nekilnojamojo turto kaip investicijos.

„Karantinas labai pakoregavo žmonių pasirinkimus, o Palangoje apskritai visiška psichozė. Tie, kas turi pinigų, investuoja. Pavyzdžiui, šiame projekte viena įmonė nupirko 6 butus antrame aukšte dėl investicijos ir perspektyvos nuomai. Čia stipriai auga paklausa nuomai. Patys čia nuomojame komercinės paskirties objektus. Čia labai didelis užimtumas. Tie, kurie jau išpirko būstus, juos nuomoja“, – sakė verslininkas.

Gali būti aukojamas prestižas

O „Inreal“ grupės investicijų ir analizės vadovas Tomas Sovijus Kvainickas 15min tikino, jog retai kada pavyksta apibūdinti tikslinę auditoriją vienu žodžiu. Svencelė – ne išimtis.

„Čia plėtojamo nekilnojamojo turto pirkėjais gali būti tiek jėgos aitvarų entuziastai, kurių profesija suteikia galimybę dirbti iš namų, tiek ir investuotojai, norintys gauti pajamų iš poilsio būstų nuomos. Galbūt būstas šioje vietoje domina ir norinčius kasdien važiuoti į darbą Klaipėdoje ar kitame mieste, tačiau kasdienė kelionė tikrai nebūtų pati trumpiausia“, – aiškino jis.

„Inreal“ nuotr./Tomas Sovijus Kvainickas
„Inreal“ nuotr./Tomas Sovijus Kvainickas

T.S.Kvainicko nuomone, Svencelę vertėtų nagrinėti ne tik lokaliai, bet ir visos Lietuvos mastu. Iš pirmo žvilgsnio Lietuva turi apie 100 km ilgio krantą – atrodytų daug, tačiau ne visa pakrantė yra vienodai patraukli ir ne visur statyba apskritai yra leidžiama, todėl komerciškai patraukli yra tik nedidelė pakrantės dalis. Svencelės teritorija yra viena iš kelių pamaryje, kurios tinkamos nekilnojamojo turto statybai.

„Tačiau derėtų vertinti ne tik galimybę plėtrai, bet ir prestižą bei pasiūlos ribotumo veiksnį paklausos atžvilgiu. Šiuo metu Svencelė yra pigesnė nei Palanga ar Kuršių nerija. Atsižvelgiant į tai, kad tiek Palangoje, tiek Neringoje nauja statyba, senų pastatų konversija vis dar vyksta, Svencelė kol kas neturi galimybių gauti daug visos poilsio būsto pirkėjų auditorijos dėmesio. Kita vertus, kainų pokyčiai tradiciniuose kurortuose teigiamai veikia ir nekilnojamojo turto vertę Svencelėje“, – nurodė jis.

Eksperto teigimu, kalbant apie tiesioginius konkurentus, tai jais galima būtų laikyti Neringos gyvenvietes, Palangą, Šventąją. Kainų santykis yra Svencelės naudai, todėl joje galima įsigyti didesnio ploto ar arčiau marių esantį būstą. Tačiau šiuo atveju aukojamas vietos prestižas, taip pat reikia tenkintis mažiau išvystyta infrastruktūra.

„Ganėtinai įdomiai galėtų klostytis Svencelės situacija ateityje. Jei būsto kainos šokteltų dar labiau, taptų komerciškai naudinga urbanizuoti didesnę marių pakrantės dalį“, – svarstė T.S.Kvainickas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis