Viena iš svarbiausių priemonių
Tarp valstybės remiamų daugiabučio atnaujinimo (modernizavimo) priemonių šildymo ir karšto vandens sistemų pertvarkymas ar keitimas užima itin svarbią vietą. Valstybės paramą galima gauti šilumos punkto ar katilinės ir karšto vandens ruošimo įrenginių keitimui ar pertvarkymui, taip pat balansinių ventilių ant stovų įrengimui, vamzdynų šiluminės izoliacijos gerinimui, šildymo prietaisų ir vamzdynų keitimui ir individualios šilumos apskaitos prietaisų ar daliklių sistemos bei termostatinių ventilių įrengimui.
Dabar yra naujos kartos nepriklausomi šilumos punktai su šilumokaičiais ir automatika, kuri priklausomai nuo lauko temperatūros padidina arba sumažina šilumnešio srautą.
V. Stasiūno nuomone, būtent šias priemones, leidžiančias vykdyti tikslią šilumos apskaitą, galima vadinti didžiausiu atradimu šilumos sistemų pasaulyje: „Pavyzdžiui, anksčiau vyravo elevatorinio tipo šilumos punktai, kai šiluma tiesiogiai iš miesto centralizuotų šilumos tinklų būdavo tiekiama į pastato vidaus šildymo sistemą ir jokio atskiro reguliavimo nebuvo. O dabar yra naujos kartos nepriklausomi šilumos punktai su šilumokaičiais ir automatika, kuri priklausomai nuo lauko temperatūros padidina arba sumažina šilumnešio srautą.
Ar kas dabar norėtų sėdėti šilumos punkte ir imtis reguliuoti pastato šildymą rankomis? Manau, kad ne. Žmonės suprato šitą naujovę. Nors anksčiau taip pat buvo ir nesuprantančių. Sakydavo, jog nereikia automatikos – geriausiai šildymą reguliuoja pastate gyvenantis senjoras, kuris, kai atšąla, atsuka daugiau šildymo, kai atšyla – mažiau. Dabar automatizuoti šilumos punktai jau yra norma. Palyginčiau tai su šildymo sistemų sutvarkymu ir individualia kiekvieno buto šilumos apskaitos galimybe.
Manau, kad jau greitai tai taps norma ir niekas nebenorės prisiminti laikų, kai pastatai būdavo peršildomi. Beje, šių sistemų įdiegimą įgyvendinti įpareigoja ir Europos Sąjungos direktyvos dėl energijos vartojimo efektyvumo 7, 9 ir 10 straipsnių reikalavimai. Be to, šiais laikais jau įmanoma užtikrinti vartotojams galimybę nuotoliniu būdu stebėti savo šilumos suvartojimą realiu metu, taip pat pateikti teisingas ir savalaikes sąskaitas už šilumą. Visa tai leidžia šilumos vartojimo srityje sutaupyti iki 30 proc. naudojamo šilumos kiekio.“
Daugumos namų situacija – prasta
Paprašius apibūdinti dabartinę daugumos senų daugiabučių pastatų vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų būklę, V. Stasiūnas neslepia, jog ji – gana prasta: „Didelės dalies daugiabučių gyvenamųjų pastatų šildymo sistemos yra išbalansuotos, todėl pastatai šyla netolygiai. Dalis pastato yra perkaitinama, o kita dalis negauna pakankamai šilumos ir šąla. Tačiau vartotojai mokėti už suvartotą šiluminę energiją turi tiek pat.“
Pašnekovas primena, jog šiluminės energijos vartojimas pastate priklauso ne tik nuo pastatų konstrukcijų būklės – išorinių sienų, langų ir t. t., bet ir nuo vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų būklės.
„Energijos vartojimą pastate galime sumažinti pakeitę ar pagerinę pastato sistemų charakteristikas – apšiltinę atitvaras, pakeitę langus ir pan., ir taip pat – užtikrinę tinkamą inžinerinių sistemų – šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų darbą ir funkcionavimą“, – pažymi V. Stasiūnas.
