Kaip remontuojant būstą „negyventi statybose“
Prieš pradedant remonto darbus, reikėtų turėti darbinį projektą, kuriame nurodyta kiekviena smulkmena: kur bus rozetės, kur prasideda ir baigiasi plytelės ar parketas bei panašios detalės.
„Kuo skrupulingesnis ir detalesnis planas, tuo mažesnė rizika, kad neužteks finansų ar teks gyventi statybinių dulkių apsuptyje, – sakė banko „Bigbank“ Lietuvos filialo vadovas Rolandas Norvilas. – Žinoma, geriausiai čia pagelbės šios srities specialistai – išsamus planavimas su profesionaliais remonto darbų rangovais padės numatyti tikslesnę remonto darbų atlikimo trukmę bei sumą. Pastebiu, kad geri rangovai galės argumentuotai ir paprastai atsakyti į visus klientui iškilusius klausimus, nedalins abstrakčių pažadų ir realistiškai įvertins galimybes pasiekti norimą rezultatą“.
Kuo skrupulingesnis ir detalesnis planas, tuo mažesnė rizika, kad neužteks finansų ar teks gyventi statybinių dulkių apsuptyje
Anot finansų specialisto, planuojantis remonto darbus pravartu prisiminti ir auksinį Merfio dėsnį „bet kuris darbas truks ilgiau nei įsivaizduojate”.
„Todėl papildomai remontui reikėtų nusimatyti bent keletą dienų – po preliminariai planuojamos jo pabaigos“, – kaip planuotis laiką ir racionaliai įvertinti remontų sukeliamus nepatogumus vertino R. Norvilas.
Namų remonto planavimas: taupyti neverta
Geriau namų remontui taupyti iš anksto ir neskirti prioriteto pigesnėms medžiagoms. Tai padėtų apsidrausti nuo lūkesčių nepateisinančio rezultato. Tuo įsitikinęs Vilniuje apdailininku dirbantis Arvydas.
„Dažniausiai žmonės nori sutaupyti, o susiklosto atvirkščiai. Būna, kad tenka meistrams viską perdarinėti. Be to, žmonės yra linkę taupyti rinkdamiesi medžiagas apdailai. To daryti niekada nereikėtų. Nuo to ir kokybė nukenčia, ir komfortas“, – ragino rimtai žiūrėti į namų remonto planavimą apdailininkas Arvydas.
Dažniausiai žmonės nori sutaupyti, o susiklosto atvirkščiai. Būna, kad tenka meistrams viską perdarinėti
Prieš pradedant planavimą, Vilniuje dirbantis specialistas akcentavo, kad svarbiausia klientui žinoti savo viziją. Tačiau pradėdami skaičiuoti galimas išlaidas, pirmiausia, stengiasi dėliotis kuo mažesnę sąmatą. Toks mąstymas yra klaidingas, tikino apdailininkas Arvydas.
„Žmonės nori kuo mažiau išleisti pinigų. Nusipirkę pigiausias medžiagas apdailai, tikisi kokybės. Po to klientai dažniausiai nori, kad profesionalas už žemesnę kainą su prastomis medžiagomis padarytų labai gerą rezultatą“, – sakė Arvydas, pridūręs, kad geriau reikia namų remontui skirti daugiau pinigų, pirkti geresnės kokybės medžiagas, tačiau už tai turėti tikrai gerą rezultatą.
Nors ir klientų poreikiai skirtingi tiek interjero, tiek kitais atžvilgiais, tačiau faktas vienas – skirti mažiau pinigų labiausiai reikiamoms medžiagoms tikrai nevertėtų.
„Pataupyti tikrai apskritai nevertėtų niekur. Klientų poreikiai yra skirtingi. Mūsų tikslas yra aukščiausia kokybė, automatiškai reikalingas ir interjero dizaino projektas. Todėl negalima išskirti kur reikėtų daugiau dėmesio skirti: ar santechnikai, ar virtuvei – visur reikia vienodai pastangų. Investicijų tikrai nereikėtų gailėti, nes kiekviena detalė daro įtaką gyvenimo patogumui“, – pasakojo apdailininkas iš Kauno.
Reikia „užsimesti“ nors penktadalį atsargai
Kaip nenumatytos rizikos įmonėje, taip gali būti ir papildomos išlaidos remonto darbuose. Planuojant namų remonto darbus, biudžetą ir savo norus turi įsivertinti pats šeimininkas. Kapitalinis remontas ar tik kosmetinis? Štai kur klausimas. Nepaisant remonto ambicijų, bet kuriuo atveju, reikia pasilikti pinigų nenumatytoms išlaidoms.
„Kauno grupės“ atstovas Tomas Žumbakys užsiima apdailos darbais Kaune. Jis pasakojo, žmonės dažniausiai ateina su savo pradiniu biudžetu, o jų darbas – tik padėti įsivertinti darbų sąmatą. Tačiau visuomet reikia praktiškai iškart eilutėje įtraukti papildomas išlaidas.
Iškart sąmatoje reikėtų nusimatyti 15-20 procentų sumos papildomoms išlaidoms
„Iškart sąmatoje reikėtų nusimatyti 15-20 procentų sumos papildomoms išlaidoms. Jeigu žmogus planuojasi biudžetą, paskaičiavus sąmatą visada pažymime, kad išlaidos gali išaugti dėl nenumatytų darbų“, – atsargiai planuotis remontui patarė T. Žumbakys.
Anot jo, geriau yra įsigyti mažesnės kvadratūros butą ar namą, kotedžą, bet įsirengti viską maksimaliai.
Nenumatytų išlaidų sumą preliminariai įvardino ir specializuoto vartojimo paskolų banko „Bigbank“ vadovas R. Norvilas. Jis iš savo patirties įvertino, kad žmonės dažniausiai skolindamiesi pinigų nusimato apie penktadalį sumos nenumatytiems darbams padengti.
„Rekomenduočiau nusimatyti apie 20 proc. nuo suplanuoto biudžeto papildomoms išlaidoms, nes jų, atliekant remontą, esama gana dažnai“, – sakė banko filialo Lietuvoje vadovas.
Kita vertus, anot specializuoto vartojimo paskolų banko „Bigbank“ Lietuvos filialo vadovo R. Norvilo, geriausia yra stengtis susitarti iš anksto darbų kainą, o ne galvoti, kad susiderės, kai jau bus darbai atlikti. Meistrai turi atsakyti tuo pačiu ir atsiradus papildomiems darbams, nurodyti jų įkainius.
„Ekspertai tvirtina, jog ir detaliai susiplanavus išlaidas, bendra darbų kaina dažniausiai išauga. Tokiais atvejais, jei nenumatytoms išlaidoms nebuvo numatytos papildomos lėšos, rekomenduočiau įsivertinti savo finansines galimybes ir, joms leidžiant, reikiamą sumą pasiskolinti. Paskolos namų remontui rinkoje teikiamos viena pigiausių kainų. Iš esmės planuojant, tiesiog nusimatyti galima poreikį pasiskolinti papildomai.“, – kaip alternatyvą nenumatytoms išlaidoms padengti įvardino R. Norvilas.
Ekspertai tvirtina, jog ir detaliai susiplanavus išlaidas, bendra darbų kaina dažniausiai išauga
Svarbiausia tik neimti paskolos neįvertinus savo galimybių, tą rekomenduoja „Bigbank“ atstovas. „Pravartu atlikti trumpą, bent trijų kredito davėjų palyginimą. Peržvelgus jų kredito kainas, palūkanas ir kitus, su kredito išdavimu susijusius mokesčius, skolos grąžinimo laikotarpį, reikia įsivertinti ar prašomas užstatas. Tada bus aišku, kuris variantas naudingiausias“, – sakė specialistas.
Specializuotų paslaugų banko „Bigbank“ atlikta apklausa atskleidė, jog praėjusiais metais beveik trečdalis lietuvių paskolą ėmė namų remontui, o 12 proc. – baldams.
R. Norvilas sakė, kad vertinant „Bigbank“ duomenis, įprastai paskolos būsto atnaujinimui siekia apie 7000 eurų. „Tokią sumą būstą panorę susiremontuoti gyventojai vidutiniškai skolinasi laikotarpiui nuo trejų iki penkerių metų“, – paklaustas apie įprastinę praktiką pasakojo „Bigbank“ atstovas.
Auksarankių meistrų paklausa ypač didelė
Be jokios abejonės, tas pats darbas gali būti atliktas su skirtingomis išlaidomis. Todėl didelę įtaką daro ir specialisto pasirinkimas, kuris padeda įgyvendinti būsto remonto viziją.
„Gerų meistrų atsirinkimas – ko gero sunkiausias ir svarbiausias darbas. Rekomenduočiau kliautis pažystamų rekomendacijomis, tačiau prieš tai įvertinkite pas juos atliktus remonto darbus gyvai. Pasidomėkite su kokiais sunkumais susidūrė vykdydami remonto darbus.“, – neskubėti pasikliauti pirmu pasitaikiusiu meistro skelbimu ragino R. Norvilas.
Lygiai taip pat svarbu yra papildomai pasidomėti jų siūlomų paslaugų kainomis rinkoje, pasidaryti mažą tyrimą atliekant kelis skambučius kitiems meistrams.
Remontas ir baldai – vienos iš populiariausių priežasčių skolintis
Kasmetinė specializuoto paskolų banko „Bigbank“ apklausa atskleidė, kad praėjusiais metais beveik trečdalis (30 proc.) lietuvių paskolą ėmė namų remontui, 12 proc. – baldams.
Namų aplinkos gerinimas išliks aktualia tema ir artimiausiu metu. Vertindami savo ateities planus ir poreikį imti paskolą, 12 proc. apklaustųjų lietuvių nurodė imsiantys nekilnojamojo turto paskolą, 10 proc. – planuojantys skolintis namų remontui, 5 proc. – baldams.
Remiantis banko „Bigbank“ atliktos apklausos duomenimis, tik daugiau nei ketvirtadalis (27 proc.) namų remontui planuoja skirti nuosavas lėšas.
Apklausa buvo atlikta 2017 metų spalį, apklausus daugiau nei tūkstantį gyventojų Lietuvoje. Apklausą atliko rinkos tyrimų kompanija RAIT.
