Pasirodo, gyventojai neatidėlioja žemės nuosavybės tvarkymo reikalų – Kėdainių žemėtvarkoje, tiksliau – Nacionalinės žemės tarnybos Kėdainių skyriuje (Kėdainių NŽT), skambučių karantino metu sulaukiama net žymiai daugiau nei įprastai. O kaimynai kaip riejosi dėl kiekvieno žemės sklypo centimetro, taip ir tebesirieja.
Tiesioginio kontakto nėra
Kaip informavo Kėdainių NŽT skyriaus vedėjos pareigas laikinai einanti Elva Druktenienė, kol kas paslaugos, kurios reikalauja tiesioginio kontakto su piliečiais, yra sustabdytos. Neorganizuojami pretendentų, pageidaujančių gauti sklypus nuosavybėn ar juos nuomotis susirinkimai, atidėti jau buvę numatyti žemės naudojimo patikrinimai vietoje, tačiau dauguma kitų reikalų yra tvarkomi nuotoliniu būdu.
„Prašymus piliečiai raginami teikti nuotoliniu būdu: el. paštu, per elektroninius valdžios vartus ar skambinti telefonu.
Į visus prašymus pateikiame atsakymus. Nesant galimybės atlikti patikrų vietoje, kuomet tai yra būtina prašymo nagrinėjimui, atidžiai ir nuosekliai išnagrinėjame skyriuje turimus dokumentus: planus, žemės sklypų suformavimo ir matavimo dokumentus ir pateikiame atsakymą, nurodydami galimybę piliečiui, jei atsakymas jo netenkins, kreiptis į mūsų skyrių su pakartotiniu prašymu dėl problemos sprendimo.
Kol kas nepatenkintųjų pateiktais atsakymais nebuvo“, – informavo E.Druktenienė.
Skambučių daugiau
Pasirodo, konsultacijos telefonu yra labai populiarios – gyventojai mielai renkasi skambinti ir gyvai kalbėti apie iškilusius klausimus su specialistais.
Neretai nutinka ir taip, kad telefoninio pokalbio metu išsprendžiamos kai kurios problemos, dėl kurių buvo planuota rašyti prašymus – taip sutrumpinamas procedūros laikas.
„Skambučių gauname gerokai daugiau, nei dirbdami įprastu režimu. Skyriuje šiuo metu dirba 6 darbuotojai, dar 6 darbuotojai dirba nuotoliniu būdu.
Pastebėjome ir tai, kad šiuo metu specialistų telefoniniai pokalbiai su klientu užtrunka žymiai ilgiau nei paprastai.
Dažnai pokalbio metu išsprendžiama problema, dėl kurios žmogus norėjo rašyti prašymą, taigi dabar dažniau sulaukiame padėkos už greitai išspręstus klausimus. Beje, vyresnio amžiaus žmonių skambučių šiomis dienomis gauname mažiau“, – komentavo l. e. p. skyriaus vedėja.
Interesantai nesnaudžia
Kėdainių NŽT per dieną vidutiniškai gauna 10 paklausimų telefonu ir maždaug iki 8 paklausimų el. paštu.
„Pradėjus dirbti notarams, dažnai klausiama apie privačios žemės pardavimą – kokiais terminais paruošiama pažyma, kas turi pirmumą pirkti parduodamą žemę, ar pardavėjas pats turi apklausti kaimynus.
Padažnėjo klausimų ir apie tai, kas būna, kai sklypo bendraturtis miręs – kaip tuomet vykdoma žemės pardavimo procedūra, prašoma paaiškinti, kaip susitvarkyti namų valdą, jei sklypas nesuformuotas, kaip gauti sutikimą tiesti takelį ar statyti pavėsinę.
Jaučiasi įsibėgėjantis pavasaris – ypač šią savaitę padažnėjo klausimai, kaip išsinuomoti laisvą valstybinę žemę, kur rasti informaciją apie laisvos žemės plotus, ar galima už sklypo ribos pasisodinti augalų, nes ten galbūt „niekieno“ žemė.
Vis dar pykstasi ir kaimynai – klausiama, kas turi tvarkyti kelius, nupjauti pasvirusį medį, kas gali atstatyti išverstus riboženklius ir „kodėl matuojant kaimynui sklypą, nusavinta mano žemė“.
Didžiausia problema ir iki karantino, ir jo metu mūsų rajone yra keliai, kurie pagal patvirtintą vietinės reikšmės kelių tinklo išdėstymo Kėdainių rajono savivaldybėje žemėtvarkos schemą savivaldybės tarybos yra priskirti kategorijai „kiti keliai“. Jie dažniausiai yra tik pravažiavimas per lauką, ir kasmet išvažinėjamas vis kitoje vietoje. Dėl šitų keliukų kaimuose tarp kaimynų kyla didžiausios aistros ir verda didžiausi mūšiai, nes niekas nenori prisiimti atsakomybės už jų tvarkymą“, – krašto gyventojams svarbiausius klausimus apibendrino E.Druktenienė.
Sklypų formavimas – savivaldybės
Ilgą laiką žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo procedūros buvo priskirtos NŽT, tačiau nuo šių metų pradžios ši funkcija skirta jau savivaldybės administracijai. Tiesa, kai kuriais atvejais NŽT specialistai vis tiek dalyvauja procesuose, ir pastarieji vykdomi nepaisant to, kad yra karantinas.
„Žemės sklypų formavimo/pertvarkymo procedūras pagal Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo pakeitimą nuo 2020 m. sausio 1 d., organizuoja savivaldybės administracijos direktorius, todėl tiek miesto, tiek miestelių ar kaimų teritorijose piliečiai, pageidaudami susiformuoti ar pertvarkyti jiems priklausantį žemės sklypą, turi kreiptis į Kėdainių rajono savivaldybės administracijos direktorių.
Prašymą organizuoti projekto rengimą iniciatorius turi pateikti raštu, užpildydamas elektroninę prašymo formą Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje (ŽPDRIS) arba pateikdamas prašymą projekto organizatoriui – Kėdainių rajono savivaldybės administracijos direktoriui. Atsakingi asmenys įkels prašymą į sistemą ir informuos pilietį apie tolimesnę projekto rengimo eigą.
Rengiant projektą, jo organizatoriai neturi vykti į vietą. Tais atvejais, kai formuojamas sklypas prie pastatų ir statinių, kurių nusidėvėjimo procentas yra daugiau nei 70 procentų, NŽT Kėdainių skyriaus darbuotojai, savivaldybės specialistų prašymu, vyksta į vietą ir surašo faktinių aplinkybių patikrinimo vietoje aktą, pagal kurio duomenis ir sprendžiama, ar galima prie galimai sunykusių ar gerokai nusidėvėjusių pastatų formuoti sklypą. Taigi procesas vykdomas visa apimtimi, nepaisant karantino specifikos.
Norėtume atkreipti dėmesį, kad NŽT skyrius vykdo tik kaimo plėtros projektų rengimo procedūras, kuomet ūkininkai pageidauja savo privačioje valdoje parinkti vietą ūkininko sodybai ar vietą žemės ūkio veiklai reikalingų statinių statybai, tai yra pagrindiniai kaimo plėtros žemėtvarkos projektų, rengiamų mūsų rajone, planavimo tikslai“, – atkreipė dėmesį NŽT Kėdainių skyriaus l. e. p. vedėja E. Druktenienė.
