Jei žvelgtume į Vilniaus nuomos rinką, visame mieste anksčiau buvo nustatytos kainų grindys, t. y. žemiausia absoliuti kaina už nuomojamą turtinį vienetą, kuri siekė 250–300 eurų, priklausomai nuo gyvenamojo rajono. Per paskutinį mėnesį ji padidėjo 100 eurų ir šiandien išsinuomoti mažą butą sostinėje mėnesiui kainuoja 350–400 eurų.
Klaipėdoje šiuo metu būsto nuomai apskritai beveik nebeliko. Akimirksniu išgraibstomi net iki šiol nepaklausūs buvę maži butai, nuo miesto nutolę namai, sodybos ir net vienkiemiai.
Tačiau, svarbu atsižvelgti ir į tai, kad būsto nuomos kainos sistemingai augo visus pastaruosius 12 mėnesių. Vieno didžiausių NT skelbimų portalų Lietuvoje „Aruodas.lt“ duomenimis, per metus jos Kaune ir Vilniuje paaugo beveik 13 proc., o centriniuose miestų rajonuose, pavyzdžiui, Vilniaus Naujamiestyje – beveik 20 proc.
Karo padiktuoti pokyčiai
Pasak sutelktinio investavimo į NT nuomos projektus platformos „InRento“ įkūrėjo ir vadovo Gusto Germanavičiaus, pokyčius būstų nuomos rinkai padarė ir nuo karo bėgantys ukrainiečiai. Tiksliai pasakyti, kokio jie dydžio, kol kas dar per anksti, nes nemažai lietuvių užleido jiems savo butus, priėmė į savo namus ar ukrainiečiai rinkosi trumpalaikius nuomos sprendimus, tokius kaip „Airbnb“ siūlomus butus ar svečių namus. Vis tik įsivertinti kelis nuomos demografinius ir ekonominius aspektus jau galima.
„Kadangi mūsų šalis ir miestai yra maži, net ir nedidelis ukrainiečių imigrantų skaičius, pavyzdžiui, 20–50 tūkst. gali kelti tam tikrus iššūkius nuomojamų būstų rinkai. Taip pat Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje yra itin riboto būsto nuomai pasiūla ir, kaip jau matėme COVID-19 pandemijos metu, sutrikimai statybinių medžiagų grandinėje sumažina plėtotojų galimybes ją padidinti“, – sako G.Germanavičius.
Jis pratęsia, kad greito būstų nuomai pasiūlos augimo neverta tikėtis ir dėl pastaruoju metu matomo itin didelio statybinių medžiagų kainų kilimo – medis, stiklas ir metalas brango daugiau nei 20 proc. Taip yra todėl, kad jos daugiausia būdavo importuojamos į Europą iš Rusijos ir Ukrainos rinkų.
„Dėl žaliavų vėlavimų naujai vystomi projektai gali susidurti su iššūkiais. Tačiau Europai užtikrinus naujas stiklo, metalo, medienos tiekimo grandines iš kitų šalių ir žemynų, tikėtinas, ir vystymo rinkos stabilizavimas. Taigi trumpuoju laikotarpiu tikėtinas ir nuomos kainų augimas, tačiau atsiradus daugiau alternatyvų parduodamo būsto segmente, nuomos kainos vėl turėtų nustoti augti“, – pasakoja G.Germanavičius.
Situacija gyventojams išlieka palanki
Svarstydamas, kokią įtaką dabartinė situacija daro lietuviams, norintiems išsinuomoti būstą, „InRento“ vadovas ir įkūrėjas sako, kad nepaisant kylančių kainų, esame pakankamai geroje situacijoje, lyginant su kitomis Vakarų Europos valstybėmis.
„Nors Vilniaus būstų nuomos rinka darosi panašesnė į Vakarų Europos valstybių – apsigyventi miesto centre tampa vis brangiau, tačiau lyginant kainas, ji pas mus išlieka santykinai pigi. Net ir šiandien jame vis dar galime rasti nemažai butų už 400–500 eurų per mėnesį. Jei imtume pavyzdį, kad žmogus kiekvieną mėnesį uždirba 1000–1200 eurų (į rankas), tai būsto nuoma nesudaro net 50 proc. mėnesinių išlaidų, o situacija dar kitokia, jei žmonės gyvena dviese. Vakarų Europos didmiesčių gyventojai tokių kainų ir pajamų santykio gali tik pavydėti, tad vietos, kur kainoms augti, dar tikrai yra“, – aiškina G.Germanavičius.
„InRento“ vadovas ir įkūrėjas pratęsia, kad vertinant investuotojų į NT nuomos projektus elgesį, aiškių pokyčių jame kol kas dar nesimato. Žinoma, dalis iš jų į šias investicijas šiuo metu gali žiūrėti kiek atsargiau, tačiau kiekviena krizė šalyje kartu atveria ir galimybių.
