Ekspertai: trūksta savininkų įsitraukimo
Gruodžio mėnesį komisija, kurią sudaro Aplinkos ministerija, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas bei Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, užbaigė daugiau nei prieš metus pradėtą tyrimą ir pristato visuomenei jo rezultatus. Išanalizavus tam tikrą aibę pastaraisiais metais pastatytų ar renovuotų pastatų, buvo atrinkta 15 skirtingose savivaldybėse esantys skirtingos paskirties pastatai. Tyrimo metu buvo imamos šių pastatų fasaduose sumontuotos aliuminio kompozito plokštės ir tikrinamas jų degumas, atitiktis gaisrinės saugos reikalavimams.
Tai pirmas toks valstybės inicijuojamas tyrimas, kuris, be to, yra aiškiai orientuotas į statinį, nes tikrina ne deklaruojamas parduodamų ar statybos aikštelėje esančių medžiagų savybes, o realiai fasaduose panaudotų plokščių degumo savybes.
Komisijai vykdant pastatų fasaduose panaudotų plokščių bandinių atranką pirminiams bandymams, užtikrinamas maksimalus nešališkumas ir skaidrumas: plokščių bandinių atranką pirminiams bandymams atlieka komisijos nariai, perduoda ją laboratorijai, tai dokumentuojant (rengiamas plokščių nuėmimo, perdavimo laboratorijai aktas, bandiniai žymimi) ir dalyvaujant pageidaujančios suinteresuotoms šalims kitiems suinteresuotiems subjektams, o šių plokščių pirminiai bandymai jų degumo eksploatacinėms savybėms nustatomi atitinkamai sričiai akredituotoje laboratorijoje – Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Gaisrinių tyrimų centre.
„Komisija pastatų savininkams siūlė dalyvauti tyrime ir išsiaiškinti, ar, kilus gaisrui, jų pastatas fasadas degumo požiūriu būtų saugus. Deja, atrinkti bandiniai iš daugiau kaip pusės tyrime dalyvavusių pastatų buvo gerokai žemesnės degumo klasės, nei numatyta projektuose ir reikalauja teisės aktai. Apibendrindami rezultatus siunčiame aiškų signalą rinkai, statybų proceso dalyviams, kad pastatų gaisrinės saugos reikalavimų nesilaikymas – netoleruojamas“, – teigia komisijos pirmininkas Dainius Čergelis, Aplinkos ministerijos Teritorijų planavimo ir statybos departamento Statybos sektoriaus pažangos ir statybos produktų politikos skyriaus vedėjas.
Tyrimo rezultatai atskleidė daug neatitikimų
Iš tyrime atrinktų pastatų, net 6 jų savininkai kol kas nesutiko dalyvauti Komisijos organizuojamame nemokamame tyrime, nors kreiptasi buvo net keletą kartų. Jiems išsiųstas paskutinis kvietimas tai padaryti. Jeigu tokių sutikimų nebus gauta, prie šių pastatų bus grįžta, kai bus atlikti numatyti teisės aktų pakeitimai. Iš sutikusiųjų dalyvauti, daugiau kaip pusė – 5 iš 9 – savo fasaduose naudojo plokštes, galimai neatitinkančias projekto sprendinių ir deklaruojamos degumo klasės.
Aplinkos viceministrė Rėda Brandišauskienė pabrėžia, kad teisės aktai egzistuoja, gaisrinės saugos reikalavimai yra nustatyti. „Šiuo atveju panašu, kad jų nebuvo laikomasi, todėl daugiau turime kalbėti ne apie teisinio reguliavimo tobulinimą, o apie jo laikymąsi ir efektyvesnę kontrolę. Komisija pasiūlė papildyti teisės aktus taip, kad egzistuotų galimybė patikrinti medžiagų atitikimą reikalavimams net ir savininkui prieštaraujant – visa tai numatyta įstatymų projektuose, ties kuriais šiuo metu dirba Aplinkos ministerijos specialistai.“
Taupymas ar konkuravimas pastatų saugumo sąskaita – netoleruotinas
Pabaigusi tyrimą, komisija pastatų savininkus informavo apie jų statinių būklę, parengė rekomendacijas dėl techninės specifikacijos statinio dalinės ekspertizės pirkimui organizuoti ir ragina juos kuo skubiau atlikti statinio dalinę ekspertizę bei imtis prevencinių priemonių. Statinio dalinės ekspertizės metu būtų atliekamas išsamesnis vertinimas, kuris galutinai patvirtintų arba paneigtų pirminių bandymų rezultatus. Jei rezultatai patvirtins neatitikimą, tada turėtų sekti pastato fasado keitimo darbai ir atsakomybės klausimo sprendimas.
„Jei atlikus statinio dalinę ekspertizę paaiškės rangovų ar kitų statybos dalyvių kaltė, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija kreipsis į rangovų atestavimą atliekančią instituciją dėl išduotų kvalifikacijos atestatų panaikinimo. Pažymime, kad pritariame Aplinkos ministerijos inicijuotiems teisės aktų pakeitimams, užtikrinsiantiems efektyvesnę statinių gaisrinės saugos priežiūrą“, – teigia šios inspekcijos vadovė Eglė Kuklierienė.
Šiame tyrime nebuvo siekiama atsakyti į klausimą, kuris iš statybos proceso dalyvių – gamintojas, platintojas, rangovas, ar kitas – yra atsakingas. Tačiau atliktus išsamesnį tyrimą, atsakingiesiems asmenims grėstų ne tik civilinė, bet galimai ir baudžiamoji atsakomybė, jei iškiltų dokumentų klastojimo tikimybė.
„Vyriausybė skiria ypatingai daug dėmesio administracinės naštos mažinimui, šiuo klausimu jau yra daug pasiekta – „Doing Busines 2019“ reitinge pagal statybos įgyvendinimo greitį Lietuva yra 2 Europoje ir 7 pasaulyje. Tačiau tai jokiu būdu nereiškia, kad medžiagų gamintojai, platintojai, rangovai ar kiti statybos proceso dalyviai gali nepaisyti galiojančių teisės aktų keliamų reikalavimų ar vykdyti statybą ne pagal projektą. Komisijos organizuotų tyrimų rezultatai, kurie rodo, kad statant pastatus naudotos medžiagos galimai neatitinka projektinių sprendinių ir deklaruotos degumo klasės, kelia didžiulį susirūpinimą. Šiomis aplinkybėmis svarbu akcentuoti, kad konkuruoti ar taupyti pastatų saugumo sąskaita – netoleruotina“, – teigia energetikos ministras, laikinai einantis aplinkos ministro pareigas Žygimantas Vaičiūnas.
Komisija planuoja tęsti darbus
Kaip sutaria komisijos nariai, pastatų, kuriuose lankosi ar gyvena daug žmonių, fasadai tūri būti saugūs. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Kanapickas teigia, kad padengus pastatą ypač degiomis fasado plokštėmis šios gali užsiliepsnoti tiek nuo buitinio gaisro, tiek nuo greta esančios ugnies: „Ugniagesių pajėgos gali būti nepakankamos, todėl būtina stipriau reguliuoti gaisrinės saugos reikalavimų laikymąsi, dažninti ir koordinuoti darbuotojų mokymą, bendrus veiksmus su tokių objektų savininkais“.
Arvydas Naina, l.e. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos Produktų saugos ir kokybės departamento direktoriaus pareigas, atkreipia dėmesį, kad turint tokią problemą, geriau apie ją žinoti, o ne likti nežinioje arba ją nuslėpti. „Mes savo darbą laikysime baigtu tuomet, kai atseksime kaltuosius, nes giname sąžiningus ūkio subjektus ir norime, kad tikrieji kaltininkai prisiimtų atsakomybę“.
Aplinkos ministro pareigas laikinai einantis Ž.Vaičiūnas vakar pasirašė įsakymą, kuriuo užtikrina komisijos tęstinumą, suteikdamas naujus įgaliojimus, išplečiant tyrimo imtį ir neapsiribojant konkretaus medžiagiškumo (aliuminio kompozito) plokštėmis, į tyrimą įtraukiant kitus statybos produktus. Apie komisijos veiklos rezultatus ir toliau bus informuojama visuomenė.
Pastatų savininkai, abejojantys dėl savo pastatuose panaudotų statybos produktų atitikties gaisrinės saugos reikalavimams, gali kreiptis į Gaisrinių tyrimų centrą ar kitas atitinkamai sričiai akredituotas laboratorijas dėl statybos produktų degumo charakteristikų patikrinimo ir atlikti reikiamus bandymus. Siekiant išsamesnio tyrimo, rekomenduojama atlikti statinio dalinę ekspertizę.
