Paprastai, kai kalbame apie daugiabučių šiltinimą vėdinamais fasadais, turime omenyje kokią nors šiltinamąją medžiagą ir apdailą. Dažniausiai čia niekas jokių priekaištų neturi – ir iš Rusijos importuojamos pigesnės apdailos plokštės turi CE ženklinimą. Šiltinamoji medžiaga – taip pat patikrinta, pažymėta.
Žinovai pastebi, kad tokio ženklinimo arba NTĮ neturi praktiškai visos tvirtinimo detalės. Pavyzdžiui, kniedės, karkasai, varžtai ir daugybė kitų smulkių ir kaskart kitaip pritaikomų detalių.
Kartais renovuoti daugiabučiai dengiami keramikinėmis plytelėmis. Nors jų paskirtis yra būti priklijuotoms visu paviršiumi, jos įtvirtinamos metalinėmis detalėmis. Ar saugu? Niekas negali garantuoti.
Tokios detalės, kaip ir daugelis kitų, neturi CE ženklo. Tai nereiškia, kad jos nėra kokybiškos, tačiau iš esmės tai prieštarauja kad ir dabar veikiantiems teisės aktams, nors Aplinkos ministerija tarsi aptakiai išvingiuoja iš šio klausimo.
Jei vis tik šios detalės dar yra ir nekokybiškos, tuomet kyla pavojus, jog ims klibėti, išslys ir dideliu greičiu kris žemyn.
Jei vis tik šios detalės dar yra ir nekokybiškos, tuomet kyla pavojus, jog iš pažiūros tvirtai įspraustos plytelės po kelių metų ims klibėti, išslys ir dideliu greičiu kris žemyn. Taip realiai nutiks, jei detalės yra iš rūdijančio metalo. O gal pakaks ir stipresnio vėjo.
Taip pat jau dabar galima pastebėti, kad daug didesnės ir kniedėmis tvirtinamos betoninės apdailos plokštės kai kuriose vietose kartais skyla. Kartais kniedės oksiduojasi arba rūdija. To pėdsakai dažnai matomi ant plokščių.
Priežasčių gali būti įvairių. Darbuotojas galėjo perspausti kniedę ir pažeisti plokštę, kniedė galėjo būti per arti krašto. O gal visas karkasas deformavosi dėl kokių nors priežasčių? O gal CE ženklinimo neturinti kniedė yra rūdijanti, nekokybiška ir sugadino CE ženklą turinčią plokštę?
Esmė – visos detalės turi atitikti STR – dabar galiojantį statybas reglamentuojantį dokumentą, net jei šios detalės yra puikios kokybės.
Taip pat yra žinoma, kad po poros metų ši aktualija jau nebus svarbi, nes renovacijos dalyviai privalės pasitvirtinti bendrai visą savo naudojamą sistemą ir gauti jai NTI ar CE. Kitaip gamintojai iš renovacijos traukinio bus išmesti. Priminsime, kad Lietuva turi siekį per metus renovuoti ir apšiltinti apie pusę tūkstančio daugiabučių. Kai kuriais metais tai pavyksta.
Visi patenkinti?
Pernykštis aplinkos ministro įsakymas Nr. D1-724 skamba be jokių papildomų išimčių ir surašytas taip – išorinių sienų ir cokolio darbams turi būti naudojama išorinė termoizoliacinė sistema, turinti Europos techninį įvertinimą ir paženklinta CE ženklu, arba turinti nacionalinį techninį įvertinimą be CE ženklo, arba minėtos sistemos turi būti suprojektuotos naudojant atskirus nustatyta tvarka CE ženklu ženklinamus statybos produktus.
Kas kaltas, kad naudojamos tvirtinimo detalės, neatitinkančios teisės aktų raidės? Teoriškai projektuotojas kaip ir nieko dėtas. Jis tik viską suprojektuoja ir yra priverstas naudoti detales, kurios jam faktiškai reikalingos.
Tik dėl viso pikto pasidomi gamintojo pateikiamomis gaminio savybėmis – juk nepriklausomi tyrimai nėra atlikti. Rangovas pasirenka jam patinkančias medžiagas – pagal kišenę arba skonį.
Šiuo atveju lieka techninis prižiūrėtojas ir statybos priežiūros inspektorius, kuris turėtų garantuoti, kad projektas atitinka realius statybos darbus ir visa tai dera su įstatyminiais reikalavimais. Tačiau iš esmės nieko nedaro, nes faktinės atsakomybės neneša – pamato projektuotojo parašą ir gali juo tikėti arba ne.
Realybė kiek kitokia – visi patenkinti galutiniu rezultatu, nors ir neatitinkančiu dabartinio STR, o tvirtinimo detalių gamintojai nemato reikalo siekti CE ženklinimo arba, nes ir taip produkcija yra perkama.
Kas liks atsakingas, jei detalės neatlaikys?
Dainius Čergelis, Aplinkos ministerijos Statybos ir teritorijų planavimo politikos grupės vyresnysis patarėjas Statybos sektoriaus pažangos ir statybos produktų politikos klausimais, paaiškino situaciją kiek kitaip, tačiau nenurodė, kas atsakingas bendrai už esamą situaciją. Tik informavo, kad po pusantrų metų viskas keisis.
D.Čergelis informavo, kad Aplinkos ministerija nėra gavusi gyventojų skundų, pranešimų dėl konkrečiuose atnaujinamuose (modernizuojamuose) pastatuose naudojamų plytelių laikiklių ar plokščių tvirtinimo kniedžių, kurios neatitiktų nustatytų reikalavimų.
Tiesą sakant – gyventojams nėra ko skųstis, kol niekas nekrenta ir nebyra. Juk detalės, neturinčios reikalaujamo ženklinimo, nebūtinai yra nekokybiškos. Jos tiesiog nėra patikrintos ir išbandytos mūsų sąlygomis.
Pacitavo ir naujausią dokumentą, kuris taip pat nemini, jog yra galima naudoti nepatikrintas ir nepaženklintas detales.
„Toks reikalavimas galios iki 2020 m. gruodžio 31 d. Nuo 2021 m. sausio 1 d. pastatų projektavimui ir statybai bus galima naudoti tik turinčias ETĮ ir paženklintas CE ženklu arba turinčias NTĮ vėdinamas sistemas.
Dabar teisės aktai dar nenumato prievolės naudoti tik iš atitinkamų komponentų sudarytas ir kaip vienas statybos produktas (komplektas) rinkai tiekiamas vėdinamas sistemas turinčias ETĮ ar NTĮ“, – patikslino D.Čergelis.
Akcentavo, kad atsakomybė krenta ir projektuotojui, kuris viską sprendžia. Projektuotojas statinio projekte turi nurodyti, kokių eksploatacinių savybių detalės turi būti naudojamos įrengiant pastato vėdinamą fasadą.
Dabar teisės aktai dar nenumato prievolės naudoti tik rinkai tiekiamas vėdinamas sistemas, turinčias ETĮ ar NTĮ?
Ramina tai, kad užsakovas arba rangovas, atsižvelgdamas į statinio projekto reikalavimus, turi parinkti reikiamų eksploatacinių savybių statybos produktus iš rinkoje esančių statybos produktų.
D,Čergelis tikina, kad projektuotojas, pasirašydamas projektą, prisiima atsakomybę, kad projektas atitinka įstatymų, kitų teisės aktų, privalomųjų projekto rengimo dokumentų, normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas.
Kas keisis nuo 2021 m. sausio 1 dienos? Statytojas (užsakovas) ar statinio rangovas, atsižvelgdamas į statinio projekto sprendinius, rinkoje įsigys vieną eksploatacinių savybių deklaraciją turintį ir reikiamomis savybėmis pasižymintį statybos produktų rinkinį.
Už šio rinkinio, veikiančio kaip sistema, deklaruojamas savybes atsakys tos sistemos gamintojas. Kol kas lieka atviras ir nepaliestas klausimas, ar būsimoji tvarka nesukurs ydingos aplinkos. Gal kovą rinkoje dėl patekimo į minėtą „sistemą“ laimės pigiausios, bet ne pačios kokybiškiausios detalės?
