Kauno Aleksote, Antakalnio gatvėje, milžiniškoje teritorijoje riogso šiltnamių likučiai ir nugriovimui pasmerkti pastatai.
Apleistoje 10 ha teritorijoje netrukus ketinama pradėti naujo daugiabučių kvartalo statybas. Investuotojai žada pastatyti ir 100 vietų darželį, nutiesti kelius ir iš viso investuoti 52 mln. eurų.
Argi daugiabučių kvartalas yra svarbus visam regionui? Palikta landa įstatyme, – sakė prokurorė I.Zaikienė.
Tačiau žemė priklauso valstybei, o Nacionaline žemės tarnyba (NŽT) norėtų ją parduoti. Tačiau savivaldybė rado būdą, kaip priversti NŽT lengvatinėmis sąlygomis išnuomoti sklypą investuotojams – Šiaulių banko įmonei.
Tokia pati situacija susiklostė ir Klaipėdoje. Buvusioje apleistoje gamykloje ketinama statyti Verslo inovacijų slėnį, tačiau žemė priklauso valstybei. Ką daryti?
Tam yra tik vienas būdas – paversti daugiabučių kvartalo arba biurų komplekso projektus svarbiais visam regionui. Ką tai keičia? NŽT tokiu atveju bus priversta išnuomoti sklypą verslininkams be jokių ginčų. Ir lengvatinėmis sąlygomis.
Generalinė prokuratūra piktinasi, kad įstatymo landa leidžia savivaldybėms apeiti NŽT, o valdininkai teigia, kad kiekvienam miestui turi rūpėti apleistas teritorijas paversti gyvomis.
Daugiabučiai – svarbūs visam regionui
Ginčas dėl sklypo Kaune vyksta dar nuo 2006 metų, nes sutartis su nuomininku UAB „Apželdinimas“ buvo nutraukta. Tačiau nuomininkas, pasak NŽT atstovų, nepakluso, ginčas persimetė į teismą. UAB „Apželdinimas“ šiuo metu priklauso Šiaulių banko įmonei, kuri užsiima nekilnojamojo turto verslu. Anksčiau čia karaliavo Ūkio bankas, tačiau jo turtą perėmęs Šiaulių bankas ketina imtis NT projekto.
Lapkričio mėnesį Kauno miesto taryba pritarė, kad daugiabučių projektas galėtų būti pripažintas svarbiu visam regionui. Tam galutinai netrukus turėtų pritarti Regiono plėtros taryba. Taigi žalia šviesa investicijoms – garantuota.
„Dideli pokyčiai Kaune būtų neįmanomi be didelių verslo investicijų. Miesto vadovai, kaip ir kiekvienas kaunietis, yra suinteresuoti, kad visos apleistos miesto teritorijos būtų sutvarkytos.
Didelį apleistą sklypą Antakalnio gatvėje valdanti kompanija yra pasirengusi investuoti 52 mln. eurų ir čia pastatyti šiuolaikišką gyvenamąjį kvartalą, naują darželį, nutiesti kelius, šaligatvius bei naują viaduką. Nepritarti ar net trukdyti tokioms investicijoms būtų neprotinga“, – 15min dėstė Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Petrauskas.
Pasak jo, Kauno miesto tarybos priimtas sprendimas šį projektą pripažinti svarbiu iš esmės yra formalumas. O savivaldybė neinvestuos pinigų, neturi jokių įsipareigojimų.
Generalinė prokuratūra: tai bloga praktika
Tačiau NŽT atstovai ir Generalinė prokuratūra nėra tokie įkvėpti investuotojų pažadų. Jų manymu, sklypai turėjo būti parduoti, kad ir tiems patiems verslininkams. Ir valstybė iš to uždirbtų, tačiau nueita kitu keliu.
„Blogai vertinu tokią praktiką. Argi daugiabučių kvartalas yra svarbus visam regionui? Palikta landa įstatyme. Savivaldybės tokiais sprendimais valstybinę žemę iš esmės atiduoda privačiam verslui, o galėtų jam parduoti. Valstybė iš to galėtų uždirbti, tačiau dabar sklypai bus išnuomoti lengvatinėmis sąlygomis. Mokami tik grašiai“, – 15min dėstė Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorė Irma Zaikienė.
Pasak jos, kai projektai virsta regioninės svarbos, NŽT neturi jokių galių parduoti sklypą.
Kauno valdininkai neslepia – miesto tarybos priimtas sprendimas šį projektą pripažinti svarbiu iš esmės yra formalumas – tam, kad ateitų investuotojas.
Sako, kad atsirado kitų pretendentų
NŽT atstovai 15min teigė, kad šiuo metu Kauno apylinkės teisme vyksta ginčas – NŽT pateikė ieškinį UAB „Apželdintojas“ dėl, jų teigimu, neteisėtai išnuomoto 7,9 ha žemės ploto. Žemė buvo išnuomota lengvatine tvarka, be aukciono. Be to, NŽT teisininkai piktinasi Kauno tarybos sprendimu. Mat įstatymai skelbia, kad žemė išnuomojama be aukciono tik tada, kai jos reikia valstybei svarbiems ekonominiams ar kultūriniams projektams. Jų svarbą turi pripažinti Seimas arba Vyriausybė.
Kitas būdas – pripažinti regioninės svarbos projektu. Tas Kaune ir padaryta. Tačiau teisininkai mano, kad nėra aiškių kriterijų, kaip yra išrenkami svarbūs regionui projektai. Be to, pasak NŽT, dabar teisme yra nagrinėjamos 2 bylos pagal pretendentų į nuosavybės teisių atkūrimą ieškinius tame sklype.
„Pripažinus Kaune vykdomą projektą regioninės svarbos, pretendentai praranda teisę atgauti žemės sklypą natūra“, – pastebėjo NŽT Teisės departamento direktorė Aušra Račkauskaitė.
Investuotojai irgi piktinasi
Ką apie tai mano investuotojai? 15min šių metų kovą kalbino vieną projekto rengėjų – Šiaulių banko dukterinės bendrovės vadovą Donatą Jurevičių, kuris ir kuruoja daugiabučių projektą Kauno Aleksote.
„Leidimai statybai yra gauti, bet dėl NŽT veiksmų to projekto įgyvendinti negalime. NŽT ginčija sklypo plotą, tačiau patys sako, kad plotui nustatyti neturi kvalifikuotų specialistų“, – skėsčiojo rankomis D.Jurevičius. Pasak jo, viskas aprašyta teritorijų planavimo dokumentuose, detaliajame ir bendrajame plane.
„Nėra dialogo (su NŽT – 15min past.), tai ir yra didžioji bėda. Jie nevertina padarytų darbų, patiriamų nuostolių. NŽT sako, kad reikia sėstis ir tartis, bet kaip ir kokiais teisės aktais vadovaujantis – nelabai suprantu. Matyt, kad teisės aktai NŽT leidžia labai interpretuoti“, – pasakojo D.Jurevičius.
Išeitis Klaipėdoje – verslo slėnis
NŽT skundžiasi, kad su panašia situacija susiduria ir kituose miestuose. Klaipėdoje, Liepų gatvėje, taip pat kyla biurų kompleksas. Panašiai kaip ir Kaune, ten sklypas taip pat priklauso valstybei. Tačiau biurų kompleksas tapo svarbiu visam regionui. Šių metų liepos 24 dieną taip nutarė Regioninės plėtros taryba.
Koks svarbus regionui pastatas kyla tame sklype? Skelbiama, kad vietoje buvusios Klaipėdos medžio apdirbimo kombinato katilinės planuojama statyti 5000 kv. m ploto verslo centrą. Trijų aukštų pastate numatytos prekybos, administracinės ir sandėliavimo patalpos, bus įrengti biurai.
Kuo jis svarbus regionui? Skelbiama, kad čia iškils Regioninis inovacijų ir verslo slėni, į kurį ketinama investuoti 7,6 mln. eurų.
„Klaipėdos regione šiuo metu trūksta erdvių, kuriose būtų skatinamas verslumas, inovacijos bei mokslo ir verslo bendradarbiavimas. Esame pasirengę investuoti ir sukurti reikalingą infrastruktūrą“, – sakė projektą įgyvendinančios bendrovės „Uosto verslo centras“ vadovas Šarūnas Butkus.
Anot jo, įmonė projektą plėtos privačiomis bei skolintomis lėšomis. Žadama, kad būsimajame centre įsikursiančios įmonės per metus eksportuos paslaugų už 7 milijonus eurų. Projekto metu bus sukurta verslo startuoliams kurtis reikalinga infrastruktūra – įrengtos modernios darbo vietos (mažiausiai 120), mokymų bei konferencijų salės, bendros laisvalaikio ir bendradarbiavimo erdvės.
Projektą plėtoja UAB „Uosto verslo centras“, o projektas įgyvendinamas bendradarbiaujant su VšĮ „Investuok Lietuvoje“, VšĮ „Versli Lietuva“, Lietuvos inovacijų ir technologijų institutu bei Klaipėdos miesto savivaldybe.
