Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Kaunietė iškėlė klausimą: kodėl „Lidl“ vengia vakarinės Kauno dalies?

Į 15min redakciją kreipėsi kaunietė Agnė, pateikusi pastebėjimą apie Lietuvoje jau įsitvirtinusį prekybos tinklą „Lidl“. Kaune jis valdo 7 parduotuves ir atidarys dar vieną – netoli Kauno pilies. Bet „Lidl“ dėl kažkokių priežasčių vengia vakarinės Kauno dalies. Dešiniajame Neries krante – vos viena šio tinklo parduotuvė. Kokios to priežastys?
Vakarinėje Kauno dalyje – vos viena „Lidl“ parduotuvė
Vakarinėje Kauno dalyje – vos viena „Lidl“ parduotuvė / Skaitytojos nuotr.

„Prisegu nuotrauką. Mėlynas apskritimas dengia milžinišką Kauno plotą, kuriame gyvena nemažai Kauno gyventojų. Po tuo apskritimu yra ir „Rimi“, ir „Norfa“, ir „Aibė“, ir „Maxima“, ir „Iki“, ir „ExpressMarket“, ir „Šilas“, kitos maisto prekių parduotuvės. Tiek didelės, tiek mažos. Bet ne „Lidl“. Kodėl vokiečių tinklas vengia vakarinės Kauno dalies?“ – tokį klausimą iškėlė į 15min redakciją besikreipusi kaunietė Agnė.

Skaitytojos nuotr./Vakarinėje Kauno dalyje – vos viena „Lidl“ parduotuvė
Skaitytojos nuotr./Vakarinėje Kauno dalyje – vos viena „Lidl“ parduotuvė

Atvirai atsakyti į šį klausimą „Lidl Lietuva“ atstovai nepanoro – priežastis paslėpė po komercinės paslapties šydu.

„Kadangi prekybos tinklo plėtra yra procesas, priklausantis nuo daugelio įvairių veiksnių, laikomės pozicijos neatskleisti plėtros planų ir anonsuoti tiksliai numatytus parduotuvių atidarymus. Galime patikinti, kad Kauno miestas yra patrauklus mūsų veiklai plėtoti. Tai, kaip teisingai pastebėjo skaitytoja, patvirtina ir Kaune veikiančių „Lidl“ parduotuvių skaičius. Puikiai suprantame pirkėjų lūkestį įgyti galimybę lankytis mūsų parduotuvėse kuo patogesnėje jiems vietoje, tad kryptingai dirbame siekdami įgyvendinti šiuos poreikius įvairiuose šalies miestuose“, – 15min teigė „Lidl Lietuva“ Korporatyvinių reikalų ir komunikacijos departamento atstovė Valerija Lebedeva.

Anot jos, Kaune šiemet duris atvėrė pirmoji „Lidl“ parduotuvė ne bendrovės statytame pastate, bet išsinuomotose patalpose (Pramonės pr. 6B). Analogišką praktiką tinklas pritaikė ir Vilniuje.

„Ketiname šį plėtros būdą taikyti ir toliau, tad esame atviri ir pastatų valdytojų pasiūlymams. Šiuo metu visoje šalyje turime 37 parduotuves ir tęsiame plėtrą“, – patikino ji.

Ar išties vakarinė Kauno dalis yra mažiau patraukli investuotojams? Tokio klausimo sulaukė nekilnojamojo turto (NT) agentūros „Inreal“ grupės analitikas Robertas Žulpa. Jis pateikė komentarą apie vakarinės Kauno dalies komercinio NT plėtros potencialą.

„Inreal“ nuotr./Robertas Žulpa
„Inreal“ nuotr./Robertas Žulpa

„Kaunas po finansų ir nekilnojamojo turto krizės atsigavo labai sunkiai – iki 2015 metų tiek komercinio, tiek gyvenamojo nekilnojamojo turto plėtra šiame mieste beveik nevyko. Nuo 2015 metų situacija pakito ir auganti ekonomika, teigiami lūkesčiai išjudino NT plėtrą.

Šiuo metu Kaune vyksta aktyvios visų segmentų NT projektų statybos. Vystytojai vis dar daugiausia koncentruojasi ir savo investicijas yra nukreipę į centrinę Kauno dalį, t. y. ten, kur turto ar nuomos kainos aukščiausios ir sukuriama vertė didžiausia. Tačiau pastaruoju metu pastebima, jog statytojai savo žvilgsnius vis dažniau nukreipia ir į periferinius bei miegamuosius miesto rajonus. Ne išimtis yra ir vakarinė Kauno dalis – Vilijampolė, Šilainiai, Lampėdžiai, kurioje šiuo metu yra statoma keletas gyvenamųjų projektų, atnaujinamos viešosios erdvės“, – teigė R.Žulpa.

Anot jo, komerciniam segmentui (ne prekybiniam) vakarinė miesto dalis nėra labai patraukli, kadangi ją nuo likusio Kauno skiria Neris, todėl susisiekimas yra šiek tiek komplikuotas – du tiltai, neskaičiuojant Islandijos pr. Be to, turto kainos šioje dalyje yra vienos žemiausių visame mieste.

Įvertinus teritorijos dydį, gyventojų skaičių, tranzitinių gatvių skaičių ir parduotuvių intensyvumą kitose Kauno dalyse bei miestuose, realu, jog šioje miesto dalyje būtų galima sulaukti dar bent trijų tinklo parduotuvių.

„Mažmeninės prekybos segmento plėtra vyksta šiek tiek kitaip nei likusio komercinio turto. Kiekvienas mažmeninės prekybos tinklas turi vidinę strategiją, kuria remiantis yra vykdoma tinklo plėtra. Plėtros principai, kuriais remiasi mažmeninės prekybos tinklai, yra panašūs – gyventojų bei gatvių intensyvumas – tiek esamas, tiek būsimas, konkurencinė aplinka, tinkamų objektų parduotuvių statybai pasiūla ir kaina.

Konkrečiu atveju, „Lidl“ prekybos tinklas Lietuvoje veikia vos dvejus metus ir vykdo nuolatinę intensyvią plėtrą visoje Lietuvoje. Šiuo metu Kaune veikia septynios „Lidl“ tinklo parduotuvės, dar vienos parduotuvės statybos šiuo metu vyksta. Dešiniajame Neries krante „Lidl“ turi vos vieną parduotuvę.

Įvertinus teritorijos dydį, gyventojų skaičių, tranzitinių gatvių skaičių ir parduotuvių intensyvumą kitose Kauno dalyse bei miestuose, realu, jog šioje miesto dalyje būtų galima sulaukti dar bent trijų tinklo parduotuvių. Ir, greičiausiai, tai tik laiko klausimas, kada bus pradėtos šių parduotuvių statybos“, – nuomonę išsakė „Inreal“ atstovas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?