„Turime gana archajišką, įmantrų pastato fasadą ir mintis jį išlaikyti, pabrėžti (...) o patį vidų padaryti šiuolaikišką, modernų“, – KAUET posėdyje sakė architektas Raimundas Labutis.
Anksčiau pastato fasadui siūlytas žalsvos spalvos tinkas. Pasak architekto, šis sprendimas atsirado iš skubėjimo laiku pateikti projektą finansavimui, tačiau jis buvo pergalvotas ir šiuo metu planuojama fasadą padengti natūralia medžiaga, imituojančia plytas.
KAUET ekspertai, kėlę klausimą dėl objekto autentiškumo išsaugojimo ir jo spalvos, teigiamai atsiliepė apie pasiūlytą rekonstrukcijos projektą ir buvo linkę jį vertinti teigiamai.
„Mes pateikėme du variantus fasado ir tikėsimės patarimų, bet mintis tokia, kad panaudoti medžiagą (...) kuri atitiktų plytą“, – kalbėjo R.Labutis.
Šiuo metu planuojama fasadą padengti natūralia medžiaga, imituojančia plytas.
Plokščių spalva parinkta pagal esamą fasadą. Viename variante jis visas lieka raudonų plytų, kitame – su tinko intarpais.
Architektas Gintaras Balčytis kritikavo sprendimą pasirinkti imitaciją ir ant fasado „nupiešti“ plytas – vengti imitavimo rekomendavo ir kiti architektai, ragindami apsvarstyti galimybę šiltinti pastatą iš vidaus ir išsaugoti autentiškas plytas.
Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad pagrindinis pastato įėjimas išlieka su laiptais, todėl apribojamos galimybės patekti neįgaliesiems. Vis dėlto rekonstrukcijos autoriai pabrėžė, jog neįgalieji gali patogiai patekti per pirmąjį aukštą.
Pastato interjere autoriai stengėsi išsaugoti tai, kas jame vertinga: marmurinį dekorą, grindis, įspūdingą atriume kabantį šviestuvą. Dalis erdvių, dabar atitvertų sienomis, taps atviros, lankytojams bus įrengta stogo terasa, joje įsikurs kavinė, kuri bus aptarnaujama iš antrajame aukšte įsikūrusių kavinės patalpų.
Bibliotekos projekto autorius architektas Boleslovas Zabulionis irgi stebėjosi, jog pastatas siūlytame projekte „pažaliavo“ bei teigė, kad pakoreguoti pasiūlymai jį tenkina.
„Labai gerai, kad dabar pasikeitė požiūris... viskas pasikeitė, nebereikia tų katalogų, viskas skaitmenizuota. Atsirado daug erdvės, kurią galima visiškai kitaip panaudoti, panaudoti produktyviai. Džiaugiuosi tokiu išvalymu“, – kalbėjo architektas.
Jis sakė, kad pastatas yra labai ekonomiškas ir šilumos per sienas atiduoda gana nedaug – deja, visa ji išeina per langus, kurie, pasak architekto, buvo kiauri jau biblioteką pastačius. Jis taip pat teigė, kad pastatui reikia geros stogo renovacijos.
Planuojama, kad po rekonstrukcijos pastatas pasieks C energetinę klasę.
Bibliotekos rekonstrukcijai numatyta 11,3 mln. eurų – tai, pasak architektų, yra gana kukli suma, ribojanti sprendinius.
„Rekonstrukcija turi būti geriau negu yra. Aš noriu ištaisyti savo klaidas. Kitas dalykas, reikia išsaugoti tą įvaizdį – kaip aš supratau, jis visiems brangus“, – apie projektą kalbėjo B.Zabulionis.
Architektas Audrys Karalius teiravosi, ar planuojama keisti bibliotekos laiptus: į antrąjį pastato aukštą vedantis pagrindinis įėjimas žiemą tampa be galo slidus. Pasak architektų, jo keisti neplanuojama, nes įėjimas nulemia ir aukštų funkcijas, tačiau poliruoto granito danga bus neabejotinai keičiama.
Bibliotekos rekonstrukcijai numatyta 11,3 mln. eurų – tai, pasak architektų, yra gana kukli suma, ribojanti sprendinius.
Statybos darbai turėtų būti pradėti 2021 metais. Rekonstrukcijos darbus planuojama užbaigti per dvejus metus.
Per rekonstrukciją pastatas, esantis Radastų gatvėje, neveiks, lankytojai bus aptarnaujami K. Donelaičio gatvėje 8. Čia bus skolinami leidiniai skaityti vietoje ir į namus, vyks mokymai, kultūros renginiai, edukaciniai užsiėmimai ir kitos veiklos.
Administraciniam bibliotekos darbuotojų darbui ir su lankytojų aptarnavimu nesusijusioms veikloms ieškoma kitų patalpų.
Rekonstruotame bibliotekos pastate bus sumontuotos modernios gaisro gesinimo ir aptikimo sistemos, įrengtos šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo sistemos, kurios leis palaikyti bibliotekoje tinkamą skaitytojams ir darbuotojams mikroklimatą, o dokumentų saugyklose bus užtikrinta tinkama temperatūra ir oro drėgnumas, reikalingi leidiniams saugoti. Taip pat bus atliekami inžinerinių tinklų pakeitimai.
Bibliotekos erdvės bus atnaujinamos atliekant vidaus apdailos darbus, siekiant išlaikyti dalį autentikos ir įgyvendinant modernius sprendimus.
Pasak bibliotekos, Kauno miesto savivaldybės vadovų iniciatyva, kartu su Ąžuolynu bus tvarkomos ir bibliotekos prieigos, bus išspręstas automobilių stovėjimo vietų prie bibliotekos klausimas.
Atnaujintos bibliotekos pastate įsikurs vaikų ir šeimų laisvalaikio centras, jame vaikams vyks knygų pristatymai, bus organizuojamos ekskursijos, vyks renginiai, edukacijos, žaidimų, pokalbių popietės visai šeimai.
„Makerspace“ erdvėje vyks atviros kūrybinės dirbtuvės vaikams, jaunuoliams ir kitiems, norintiems įgyvendinti savo idėjas, mėgstantiems užsiimti rankdarbiais, konstruoti.
Bibliotekoje įsikurs dokumentinio kultūros paveldo restauravimo centras, kuris užtikrins čia saugomų senų ir retų spaudinių išsaugojimą.
Rekonstrukcijos metu taip pat bus įrengtos specialios modernios saugyklos archyviniam nacionaliniam spaudos egzemplioriui saugoti.
Bus įkurta medijų meno ir garso įrašų studijos su visa reikiama įranga. Bibliotekoje bus galima naudotis vaizdo kūrimo ir apdorojimo programomis, mokytis fotografuoti, kurti muziką ar kitus garso įrašus, išbandyti virtualią realybę.
Keliuose aukštuose bus įrengtos individualaus ir grupinio darbo erdvės, kur norintys dirbti be pašalinio triukšmo galės rezervuoti individualaus darbo kabiną. Taip pat įvairaus dydžio erdves bus galima rezervuoti ir grupiniam darbui.
Žaliakalnio mikrorajone netoli kalno šlaito įsikūrusi Kauno apskrities biblioteka statyta 1977–1986 metais.
