Metinė prenumerata tik 6,99 Eur. Juodai geras pasiūlymas
Išbandyti

Kaune – būsto pardavimų šuolis, gyventojai jau neranda ką pirkti

Kauno nekilnojamojo turto rinka spurtuoja: šiuo metu mieste kyla 26 daugiabučių projektai, kuriuose suplanuoti 336 butai. Ekspertai tvirtina jau seniai nematę tokių statybų apimčių laikinojoje sostinėje. Ir vis dėlto įspėja – spurtas gali būti laikina tendencija.
Ekskursija
Ekskursija / Eriko Ovčarenko / BNS nuotr.

„Kaune šių metų pirmais mėnesiais vyko labai gera prekyba, per mėnesį parduodama 50–60 naujų butų. Pavyzdžiui, 2015 metų pabaigoje buvo parduodama po 20–30 butų“, – pasakoja Kauno centre šiuo metu statančios bendrovės „Citus Construction“ vadovas Mindaugas Vanagas.

Projekto vizualizacija/Kauno senamiesčio apartamentai
Projekto vizualizacija/Kauno senamiesčio apartamentai

Jis pripažįsta, kad Kaune tiek naujų butų kainos, tiek jų statybų pelningumas mažesnis, bet atitinkamai mažesnė ir konkurencija, mat dauguma plėtotojų šiuo metu darbuojasi Vilniuje.

„Kauno naujų ekonominės klasės butų kainos apie 20 proc., o prestižinės – net iki 40 proc. žemesnės nei Vilniuje. Pelnas taip pat mažesnis, tačiau, įvertinę riziką, skaičiuojame, kad Kaune konkurencija mažesnė. Vilniuje pasiūla sparčiai auga, daugėja butų „į atsargą“ – kurie pastatomi ir stovi. Kaune to nėra“, – kalba M. Vanagas.

Investuotojo nuomone, Kauno būsto rinka atsigauna todėl, kad gerėja gyventojų lūkesčiai, atpigo skolinimasis, o mieste plečiasi verslas.

„Jaučiame, kad žmonės keičia optimistines nuotaikas į pesimistines. Pirkėjai pasitaupę daugiau pinigų, būsto paskolos labai pigios. Be to, būsto nuoma čia gana brangi lyginant su turtu. Todėl žmonės, kurie nenori nuomotis, verčiau įsigyja būstą“, – sako M. Vanagas.

Brokeriai jaučia teigiamus pokyčius

Kad kauniečiai vis dažniau įsigyja naujų butų, pajuto ir nekilnojamojo turto brokeriai. Kauno nekilnojamojo turto agentūros „Capital Kaunas“ brokerė Ieva Krupoviesienė pastebi, jog naujų projektų pasiūla dar nepasiveja miesto paklausos.

„Juntame tendenciją, kad žmonės į mus dažniau kreipiasi ir prašo išsirinkti būstą. Anksčiau dažniausiai patys surasdavo per skelbimus, o dabar kreipiasi į mus“, – teigia specialistė.

Projekto parnerio nuotr./Piliamiestis
Projekto partnerio nuotr./Piliamiestis

Priežastis ji įvardija labai panašias: žmonės turi daugiau pinigų ir ieško galimybių juos investuoti.

„Daugelis turi atliekamų pinigų, bankai šiandien už pinigų laikymą nieko nemoka ir geriausia investicija – į nekilnojamąjį turtą. Taip pat imant paskolą banke siūlomos labai žema marža. Nuoma yra labai brangi, todėl investuoti į nekilnojamąjį turtą ir jį išnuomoti – geriausia investicija“, – sako I.Krupoviesienė.

Analitikai abejoja tendencijų tvarumu

Nekilnojamojo turto paslaugų bendrovė „Inreal“ skaičiuoja, kad šiuo metu Kauno rinkoje yra daugiau kaip 500 neparduotų naujų butų.

Šiuo metu ekonominės klasės būsto kaina Kaune vidutiniškai siekia 1125 eurų už kv. m, vidutinės – 1456 eurų už kv. m, o prestižinės – 1900 eurų už kv. m. Pavyzdžiui, Vilniuje vidutinė būsto kaina siekia 1 800 eurų už kv. m, o Klaipėdoje – 1 283 eurų už kv. m.

„Pastaruoju metu vystytojai ryžtasi pradėti projektus Kauno senamiestyje bei centrinėje dalyje, kur butų kaina yra aukštesnė. Anksčiau tokių projektų būdavo vienetai, dominuodavo ekonominės klasės statybos Kauno miegamuosiuose rajonuose“, – sako „Inreal“ Investicijų ir analizės departamento vadovas Arnoldas Antanavičius.

Tačiau pirkėjus, pasak jo, vis dėlto labiau domina ekonominės ir vidutinės klasės butai. Jų pernai buvo parduota daugiausia: vidutinės – 148, ekonominės – 208, prestižinės nei vieno, tačiau apie 50 proc. buvo rezervuota.

„Inreal“ nuotr/Anoldas Antanavičius
„Inreal“ nuotr/Anoldas Antanavičius

Tačiau analitikas abejoja, kad Kauno būsto rinkos atsigavimas bus ilgalaikis. Jo teigimu, lyginant dirbančių miesto gyventojų bei nekilnojamojo turto sandorių duomenis, susidaro įspūdis, kad gyventojų lūkesčiai išpūsti arba tenka daryti išvadą, jog bedarbiai sugeba įpirkti naujus namus.

„Kaune naujų darbo vietų augimas minimalus, o sandorių kreivė kyla į viršų. Tai gali reikšti, kad lūkesčiai yra išaugę arba dalis gyventojų dirbdami neoficialiai sugeba pirkti nekilnojamąjį turtą. Nežinau, kuris čia variantas, tačiau manau, kad Kaune jaučiamas suaktyvėjimas nėra taip fundamentaliai pagrįstas kaip Vilniuje, todėl jis gali būti laikinas“, – svarsto A.Antanavičius.

Analitiko manymu, pakilimas tęsis, jei mieste suaktyvės naujų verslų plėtra, kursis daugiau darbo vietų.

„Matome, kad užsienio bendrovės vis dažniau atranda Kauną. Vilniuje joms sunkiau išsitekti, todėl IT centrai drąsiau dairosi į Kauną. Šiuo metu jaučiamas proveržis Kaune ir jis toliau turėtų kerotis“, – sako A.Antanavičius.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kai norai pildosi: laimėk kelionę į Maldyvus keturiems su „Lidl Plus“
Reklama
Kalėdinis „Teleloto“ stebuklas – saulėtas dangus bene kiaurus metus
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos