Įmonės „Kauno centro būstas“ direktorės Jurgitos Jurevičiūtės-Balčiūnaitienės teigimu, Centro seniūnijoje 48 namuose yra apie 300 avarinės būklės balkonų.
Gali bet kada nugarmėti žemyn
Prasta miesto centro balkonų būklė matosi plika akimi: daug kur styro atvira laikančioji armatūra, tinkas aptrupėjęs, dalyje balkonų trūksta apsauginių tvorelių.
Specialistai sako, kad šie balkonai gali bet kada nukristi. „Situacija išties tragiška. Jau ne vienus metus raginame gyventojus pritarti remonto darbams, tačiau daugelis į tai tik numoja ranka. Baisu ir pagalvoti, kokios pasekmės gali būti, jei kuris nors iš šių balkonų nukris. Negaudami gyventojų sutikimo tvarkyti bendrąsias namo konstrukcijas, prasčiausios būklės balkonus prevenciškai aptraukiame tinklu. Tačiau ši priemonė nuo griūties neapsaugo – ji gelbsti tik nuo atskirų luitų kritimo“, – sako J.Jurevičiūtė-Balčiūnaitienė.
Pernai Vilniuje žuvo 85-erių moteris, kai išėjo į avarinės būklės balkoną. Gyventoja nukrito žemyn iš antro aukšto su visu balkonu.
Be avarinės būklės balkonų Kauno centre apstu ir kitų bėdų: 79 namuose stogai pralaidūs vandeniui, todėl nuolat užliejamos patalpos, 36 namuose fasadai stipriai aptrupėję, matosi atviri plytų plyšiai.
Gyventojai investuoti nesutinka
Specialistų teigimu, Kauno centre yra bent 10 avarinės būklės namų, kurie vieną dieną gali paprasčiausiai sugriūti. Mat šiuose namuose perdangos turi avarinės būklės požymių.
Bendrovės „Kauno centro būstas“ atstovai tvirtina, kad jau daug metų ragina gyventojus tvarkyti savo namus, tačiau pasiūlymai atsimuša kaip į sieną. „Per 5 metus dėl remonto darbų organizavome 465 gyventojų susirinkimus, 1120 balsavimų raštu. Deja, tik 27 susirinkimai ir balsavimai dėl namų stogų, balkonų, fasadų remonto darbų laikomi įvykusiais. Gyventojų abejingumas lėmė, kad per 5 metus suremontavome tik 18 stogų, 4 namų fasadus, 2 namų balkonus. Tai – tik lašas jūroje”, – teigė J.Jurevičiūtė-Balčiūnaitienė.
Kauno centre yra bent 10 avarinės būklės namų, kurie vieną dieną gali paprasčiausiai sugriūti.
Kauno centre esantys namai patenka į kultūros vertybių paveldo zoną. Tvarkant tokius namus privalu išlaikyti pastato autentiškumą, naudoti atitinkamas medžiagas. Be to, remonto darbus vykdyti gali tik kultūros vertybių paveldo zonoje dirbti galinčios atestuotos įmonės. Dėl to centre pastatų remontas kainuoja brangiau nei kitur.
„Suprantame, kad gyventojams sunku vienu sykiu sumokėti už šiuos darbus, todėl visada siūlome galimybę išsimokėti per tam tikrą laikotarpį“, – sakė „Kauno centro būsto“ direktorė.
Savivaldybė nepadės
Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Steponas Vaičikauskas irgi minėjo, kad miesto centre esantys nutriušę ir griūvantys namai labai opi problema, bet tai – gyventojų ir būsto administratoriaus rūpestis. „Savivaldybė negali skirti lėšų privačios nuosavybės remontui. Mes iš ekstremalių situacijų fondų paremiame tik avarinės būklės statinius, kai iš tikrųjų gresia pavojus aplinkiniams. Iš fondo lėšų šiemet parėmėme tik nuo gaisro nukentėjusius daugiabučius“, – aiškino jis.
S.Vaičikauskas teigė, kad Kauno valdžia inicijuos civilinio įstatymų pataisas Seime. „Dabar gyventojai sako: kodėl mes visi turime prisidėti prie balkonų remonto, kurie mūsų butams nepriklauso, juk jais mes nesinaudojame. Manau, kad išties savo buto balkono būkle turėtų rūpintis tik jo savininkas“, – dėstė S.Vaičikauskas.
Šiuo metu balkonai laikomi namo fasado dalimi, vadinasi, ir viso namo bendruoju turtu, todėl jų remonto išlaidos skirstomos visiems namo gyventojams, taip pat ir tiems, kurie balkono neturi.
Pirkėjai jau neperka katės maiše
Nekilnojamo turto agentūros „Citus“ vadovė Viktorija Čijunskytė pastebi, kad vis daugiau perkančių būstą Kauno centre žmonių domisi ir namo, kuriame jis yra būkle. „Miesto centre butai dažniausiai yra yra brangesni nei kitose Kauno vietose, todėl pirkėjui aktualu, ar nereikės ateityje papildomų didelių investicijų atnaujinant pastato fasadą, balkoną. Taip pat žmonėms labai svarbu, ar daugiabutyje yra bendrija, tai – papildomas privalumas“, – teigė V.Čijunskytė.
Ji pabrėžė, kad ketinantys ateityje parduoti butą miesto centre turėtų nešykštėti lėšų jo atnaujinimui. „Jį tada bus lengviau parduoti už didesnę kainą. Žinau ne vieną atvejį, kai klientai atsisakė pirkti butą Kauno centre dėl to, kad jis buvo prastos būklės pastate“, – tvirtino V.Čijunskytė.
