Pasak trečiadienį surengto renginio organizatorių „Paštininkų“, jų tikslas – kalbėti apie probleminę panašių pastatų situaciją visoje Lietuvoje, kuomet unikalūs, mūsų istorijai ir kultūrai svarbūs objektai tampa nereikalingais tiek šalies, tiek miestų valdžios institucijoms. Tad kyla realus pavojus, kad jie nebus išsaugoti ateities kartoms.
Tokia situacija, anot visuomenininkų, taip pat demonstruoja, kad labai trūksta kūrybingumo ir noro pasidomėti geraisiais užsienio pavyzdžiais, kai panašūs istoriniai pastatai prikeliami naujam gyvenimui ir atveriami miestų bendruomenėms, sėkmingai derinant visuomenės ir verslo interesus.
„Domėjausi, kuo virsta pašto pastatai užsienyje. Štai Gente atidarytas nuostabus viešbutis, Vašingtone prezidentas Donaldas Trumpas taip pat atidarė viešbutį pašte“, – teigė AB „Lietuvos paštas“ Korporatyvinių reikalų departamento vadovė Vaida Budrienė.
Renginio metu prisimintas praėjusios žiemos įvykis, kuomet „Kauno centrinio pašto“ pastatas buvo užlietas vandeniu. Tuomet ir imtos plėtoti idėjos, kaip išsaugoti šį statinį, pasklido ir pašto išsaugojimo peticija, kurią pasirašė apie 5-6 tūkst. neabejingų žmonių.
„Mes kviečiame diskutuoti apie galimus Kauno centrinio pašto rūmų įveiklinimo variantus, scenarijus, siekdami, kad šiuo unikaliu pastatu susidomėtų socialiai atsakingas verslas, kuris mato prasmę derinti kultūrinę ir komercinę veiklą“, – teigė „paštininkė“ Jurgita Šiugždinienė.
Istoriniam Kauno simboliui, anot jos, gresia „urbanistinės šiukšlės“ likimas.
Išsikels į „Akropolį“
Kauno centrinio pašto rūmai (architektas Feliksas Vizbaras) buvo atidaryti 1932 m. ir yra vienas svarbiausių tarpukario valstybės reprezentacinių statinių. Jų svarbą liudija ir suteiktas kultūros paminklo statusas. Šis statinys, anot „Paštininkų“, – ne tik išskirtinis laikinosios sostinės architektūrinis akcentas, bet ir Lietuvos valstybingumo bei Pirmosios Respublikos žmonių troškimo statyti naują, modernią Lietuvą liudininkas.
2015 metais Europos Komisija Kauno modernizmo statiniams, tarp jų ir centriniam paštui, suteikė Europos paveldo ženklą. Siekiama, kad Kauno modernizmo architektūra būtų įrašyta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.
15min žiniomis, viešasis aukcionas bus skelbiamas jau šį mėnesį.
Pastato savininkė – AB „Lietuvos paštas“ – yra oficialiai paskelbusi, kad Kauno centrinio pašto rūmai bus parduodami viešame aukcione. Toks sprendimas buvo priimtas valstybės institucijoms neatradus šiam pastatui prideramos visuomeninės – kultūrinės misijos.
15min žiniomis, viešasis aukcionas bus skelbiamas jau šį mėnesį. „Lietuvos pašto“ darbuotojai iš patalpų, kurių išnaudoja tik 30 proc., išsikels iki gruodžio 1 d. Numatyta jau ir nauja „Lietuvos pašto“ vieta – tai prekybos centras „Akropolis“. Naujos patalpos užims apie 120 kv. m plotą.
„Sąmoningi Kauno piliečiai ir architektai susibūrė į „Pašto kūrybines dirbtuves“ siekdami paneigti ciniškas biurokratų kalbas apie F.Vizbaro rūmų nerentabilumą, nepritaikomumą moderniam gyvenimui ir pasikeitusius visuomenės poreikius – esą visos šios priežastys lemia natūralią objekto mirtį. Mes esame įsitikinę, kad UNESCO pripažinta aukščiausios prabos architektūra privalo dalyvauti nacionalinio lygmens apyvartoje“,– sakė architektas Audrys Karalius, vienas iš iniciatyvinės grupės „Paštininkai“ narių.
Verslo atstovų teigimu, tokių galimybių investuoti Kauno centre nėra daug. Laikinojoje sostinėje labai trūksta ir viešbučių.
„Kas buvote vidiniame Kauno centrinio pašto kieme? Mažai kas matę šią unikalią erdvę“, – tokia mintis iš verslininko lūpų nuskambėjo renginyje.
Muziejus, kultūros ir verslo centras?
Renginio metu pristatytos galimybės: modernizmo miestų ambasada, architektūros muziejus, kultūros ir verslo centras.
Kauno centrinio pašto rūmams gelbėti balandžio 25–26 dienomis Kauno architektų sąjungoje vyko tarpdisciplininės kūrybinės dirbtuvės, kurių tikslas – modeliuoti šio unikalaus Kauno modernizmo objekto atgaivinimo ir įveiklinimo scenarijus. Dirbtuvėse dalyvavo architektūros, paveldosaugos, dizaino, menotyros, istorijos, teisės, verslo, turizmo, valdžios atstovai, menininkai bei pastato ateičiai neabejingi kauniečiai. Dirbtuvių metu išanalizuotos Kauno centrinio pašto rūmų komplekso fizinės, funkcinės bei architektūrinės galimybės, parengti trys kompleksiniai objekto įveiklinimo variantai, besiremiantys skirtingais prioritetais.
Vienas iš galimų scenarijų pavadintas „PAŠTO atviRŪMAI“. Pagrindinė jo idėja – įkurti pastate kitų pasaulio modernizmo miestų ambasadą, kurioje būtų pristatoma kitų modernizmo miestų kultūra pradedant virtuve, t.y., nacionaliniais patiekalais, baigiant menu. Šie rūmai (bent jau pirmasis aukštas) būtų visiems atviri 24 val. per parą. Tai būtų vieta, skirta stabtelti ir atsikvėpti nuo kasdienio bėgimo. Taip pat tai būtų ir ekspozicijų erdvė, apžvalgos aikštelė ant stogo. Būtų sukurti pašto rūmai, atviri vietos ir tarptautiniams susitikimams, bendradarbystei, taip pat sudaromos sąlygos apsistoti, eksponuoti, pavalgyti, išgerti, grožėtis miestu ir skirti pasimatymus.
„Visa tai galima įgyvendinti ir netgi gauti pelno“, – teigė pirmąjį variantą pristatęs architektas Linas Tuleikis.
Antrasis variantas – „POST:VIZBARAS“. Jame siūloma kurti Lietuvos architektūros ir dizaino muziejų, savotišką daugiafunkcį klasterį su ekspozicijomis, archyvu, tyrimo ir edukacinėmis erdvėmis. Lygia greta veiktų dizaino viešbutis, restoranas ir ekspozicija kiemeliuose.
Trečiasis pasiūlymas – sujungti šiame pastate kultūrą ir verslą: tai kultūrinių industrijų, kultūros įstaigų bei verslo biurų erdvės su studijomis, kūrybinių inkubatorių patalpomis. Tai būtų Kauno miesto kūrybiškų organizacijų ir kūrybiškų įmonių kooperavimasis, jungimasis į tinklus dėl ekonominės naudos ar paslaugų plėtros.
Realizuojant bet kurį iš šių variantų Kauno centrinio pašto rūmai taptų miestiečių ir miesto svečių lankymo vieta, kultūros, architektūros ar poilsio erdve.
Idėjas generavę kūrybinių dirbtuvių dalyviai siūlė ir labai konkrečias pastato valdymo/priklausomybės schemas bei ekonominio rentabilumo skaičiavimus.
Kūrybinėse dirbtuvėse gimę F.Vizbaro pašto rūmų panaudojimo scenarijai buvo pristatyti Turto bankui ir AB „Lietuvos paštas“.
„Išėję į gatves klausėme žmonių, ką jie norėtų matyti šiose patalpose. Nebuvo taip, kad susėdome ir susigalvojome. Išgirdome daug istorijų apie paštą. Deriname komercinę ir visuomenę funkciją. Skaičiavome, kad tokios visuomeninės erdvės atsipirktų ekonomine prasme“, – teigė J.Šiugždinienė.
Kūrybinėse dirbtuvėse gimę F.Vizbaro pašto rūmų panaudojimo scenarijai buvo pristatyti Turto bankui ir AB „Lietuvos paštas“. Visuomeniški Kauno „paštininkai“ tikisi, kad bus išgirsti, ir tiek Vyriausybėje, tiek Kaune atsiras politinės valios, kuri suvoks išskirtinę objekto svarbą ir imsis veiksmų, leisiančių unikaliam Kauno simboliui sugrįžti į miesto ir valstybės gyvenimą adekvačiu jo vertei formatu.
