Laisvės alėjoje netrukus atsiras daugiau prabangaus parduodamo būsto. Prestižiniame miesto bulvare namai dengiami nauju rūbu, tad dalis jų jau ieško naujų pirkėjų. Pavyzdžiui, netrukus bus pristatytas Teatro apartamentų projektas Laisvės alėjoje.
Vilniuje jau įsitvirtinusios, o į Kauną tik praėjusių metų pabaigoje atkeliavusios nekilnojamojo turto agentūros „Baltic Sotheby's International“ bendraturtis Paulius Gebrauskas 15min tikino, kad laikinojoje sostinėje paklausa premium segmento būstui yra žymiai didesnė nei jo yra realiai. Todėl turtingesni žmonės, ypač norintys gyventi Laisvės alėjoje, priversti pirkti senus būstus ir juos atnaujinti.
„Kadangi nėra naujo būsto pasiūlos, žmonės iš desperacijos, net neturėdami patogios vietos automobiliui, lifto, vis tiek nori gyventi Laisvės alėjoje. Bet jie priversti iš pagrindų remontuoti išskirtines vietas, viršutinius aukštus“, – sakė jis.
P.Gebrauskas teigė, kad Laisvė alėja pirkėjus traukia, nes, visų pirma, tai yra miesto centras. Be to, šiuo metu pėsčiųjų gatvė atgyja – ji yra remontuojama, atsidaro nedidelės, nišinės parduotuvės, restoranai sutraukia vis daugiau lankytojų.
„Po to, kai atsidarė „Akropolis“, ji buvo apmirusi, bet dabar visi verslai grįžta atgal. Nėra transporto, pusė jos dabar yra atnaujinta. Nuo senų laikų Laisvės alėja Kaune buvo centras, todėl visiems ji labai smagi vieta.
Kitas dalykas, gyvenant Laisvės alėjoje beveik nereikia nuosavo automobilio. Dauguma naujai statomų biurų bus pasiekiami per 5–10 minučių, „Žalgirio“ arena – per 15 minučių. Daug kas nori ten gyventi“, – aiškino P.Gebrauskas.
Pasak „Baltic Sotheby's International“ bendraturčio, prabangų nekilnojamąjį turtą dažniausiai perka patys kauniečiai, o atvykę iš kitų miestų jį nuomojasi. Tiesa, pašnekovas pastebi ir naują tendenciją.
„Šiuo metu Kauno prabangių namų rinkoje daugiau nuomojama, o ne perkama. Bet čia turbūt susiję su tuo, kad nėra naujo būsto pasiūlos centrinėje miesto dalyje. Tačiau pastebime tendenciją, kad yra sukeltas entuziazmas dėl investicijų ir į Kauną pradeda dairytis vilniečiai, norėdami čia investuoti. Jie ieško 1–2 miegamųjų kambarių apartamentų. Paprastai vilniečiai dairosi tik centrinėje miesto dalyje, žiūri į likvidumą“, – kalbėjo P.Gebrauskas.
Nekilnojamojo turto bendrovės „Inreal“ brokerė Edita Urbanavičiūtė pritarė P.Gebrauskui ir mano, kad rekonstravus Laisvės alėją, nekilnojamojo turto vertė čia dar labiau išaugs.
„Laisvės alėja jau daugelį metų laikoma viena prestižiškiausių vietų Kaune. Čia nevažinėja automobiliai, įsikūrę teatrai, veikia restoranai, barai, kavinės, dizainerių „butikai“, kulinarinių gardėsių parduotuvėlės ir kt. Čia žmonės ateina pratęsti bendravimo po rungtynių ir koncertų „Žalgirio“ arenoje. Laisvės alėja yra traukos centras“, – sakė ji.
Tiesa, anot E.Urbanavičiūtės, masinių rekonstrukcijos darbų pagrindinėje miesto gatvėje nevyksta.
„Mansardų rekonstrukcijos vyksta, bet negalėčiau teigti, kad masiškai. Vienas kitas vystytojas rekonstruoja kelis butus. Daugelis statybų ir rekonstrukcijos darbų vyksta aplink Laisvės alėją, bet ne joje“, – aiškino ji.
„Inreal“ atstovės teigimu, senos statybos nekilnojamojo turto kainos Laisvės alėjoje svyruoja nuo 900 iki 2,2 tūkst. už kv. metrą.