Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

„Kauno tiltai“ Švedijoje statys viaduką už daugiau nei 19 mln. eurų

7 konkurentus nurungę AB „Kauno tiltai“ laimėjo daugiau nei 200 mln. Švedijos kronų (apie 19,6 mln. eurų) vertės konkursą ir netoli Stokholmo priemiesčio Vedesto statys keturių eismo juostų viaduką. Tai yra didžiausias lietuvių įmonės laimėtas konkursas Švedijoje ir pirmas tokios vertės projektas, kuriame „Kauno tiltams“ tenka generalinio rangovo rolė, – pranešimu spaudai informuoja bendrovė.
„Kauno tiltų“ statomas viadukas Švedijoje
„Kauno tiltų“ statomas viadukas Švedijoje / „Kauno tiltų“ nuotr.

„Jau trejus metus dirbame Švedijoje, šioje šalyje turime savo atstovybę ir anksčiau buvome laimėję ne vieną konkursą mažesnės apimties infrastruktūros statybos darbams, teko dirbti ir kaip subrangovams. Dabar ilgas ir nuoseklus darbas iš tiesų atsipirko – tokios didelės vertės ir reikšmės konkursą čia laimime pirmą kartą. Ateityje tikimės dar labiau įsitvirtinti šioje rinkoje“, – teigia „Kauno tiltų“ generalinis direktorius Aldas Rusevičius.

„Kauno tiltų“ nuotr./„Kauno tiltų“ statomas viadukas Švedijoje
„Kauno tiltų“ nuotr./„Kauno tiltų“ statomas viadukas Švedijoje

Lietuvos bendrovė viaduką statys virš keturių juostų geležinkelio ir autostrados E18. Į projektą taip pat įtraukta prieigų ir jungties su gretima gatve statyba. Visas keturių juostų viaduko ilgis sieks 189 m, plotis kartu su dviračių taku ir šaligatviais – 30 m.

Švedijoje infrastruktūros projektams užsienio įmonės dažniausiai pasitelkiamos kaip subrangovai, o net 90 proc. rinkos užima vietos statybų koncernai.

Kadangi reikiamos sutartys ir dokumentai pasirašyti, lietuviai šiuo metu vykdo pasiruošimo darbus, kovo mėnesį startuos ir paties viaduko statyba. Projektą numatoma užbaigti 2021-ųjų vasarą.

A.Rusevičius pastebi, kad Švedijoje infrastruktūros projektams užsienio įmonės dažniausiai pasitelkiamos kaip subrangovai, o net 90 proc. rinkos užima vietos statybų koncernai, tokie kaip „Skanska“, NCC, „Peab“ ir kiti. Šioje rinkoje įsitvirtinti kitų šalių tiekėjams trukdo tai, kad visa dokumentacija turi būti parengta švedų kalba, taip pat taikomi ypač griežti aplinkosauginiai bei darbo saugos reikalavimai.

„Ilgametis įdirbis, reputacija ir patirtis leido mums užsitarnauti pasitikėjimą tarptautinėje rinkoje, todėl artimiausiu metu konkursams Švedijoje, o taip pat ir kitose užsienio šalyse, skirsime dar daugiau dėmesio“, – teigia „Kauno tiltų“ vadovas.

Švedijos infrastruktūros rinka turi milžinišką potencialą. Šios šalies vyriausybė anksčiau buvo paskelbusi, kad 2018–2029 metais į infrastruktūros projektus šalyje numatoma investuoti 700 mlrd. Švedijos kronų (apie 68 mlrd. Eur), apie 100 mlrd. kronų daugiau nei ankstesnį dešimtmetį. Daugiausia lėšų bus skirta traukinių, kelių ir vandens transporto infrastruktūros plėtrai bei priežiūrai.

„Kauno tiltų“ nuotr./„Kauno tiltų“ statomas viadukas Švedijoje
„Kauno tiltų“ nuotr./„Kauno tiltų“ statomas viadukas Švedijoje

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“
Reklama
„Energus“ dviratininkų komandos įkūrėjas P.Šidlauskas: kiekvienas žmogus tiek sporte, tiek versle gali daugiau
Reklama
Visuomenės sveikatos krizė dėl vitamino D trūkumo: didėjanti problema tarp vaikų, suaugusiųjų ir senjorų