Šia sistema bus siekiama, kad Kauno telegrafo pastato autentiška istorija atgimtų ir praturtintų ne tik naujuosius „Telegrafo“ gyventojus, bet ir visą Kauno miesto bendruomenę.
„Toks paveldas, kokiu garsėja Kaunas, iš vienos pusės yra neįkainojama vertybė, apie kurią kiti gali tik pasvajoti. Iš kitos pusės, tai yra kiekvieną vystomą projektą pabranginanti aplinkybė. Todėl kiekvienas atvejis, kuomet investuojama į autentiškų pastatų rekonstrukciją, pritaikant juos šiuolaikiniams poreikiams, yra pagarbos ir padėkos vertas gestas“, – teigė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.
Autentiškumas jau nėra vien tik praeityje sukurtų vertybinių savybių išsaugojimas. Pasaulinė paveldosaugos praktika kviečia suvokti, kad autentiška yra praeityje sukurtos vertės ir dabar kuriamos vertės sinergija.
Naujoji autentiškumo sertifikavimo sistema sukurta pagal bendrą Kultūros paveldo departamento (KPD) ir Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) metodiką. Ji remiasi Naros autentiškumo dokumentu, kurio esmė nusako kaip šiuolaikiškai turi būti išsaugomi kultūros paveldo objektai.
Taip šiandien geriausias praktikas turinčiose Vakarų Europos valstybėse formuojami gerosios patirties pavyzdžiai, kai kultūros paveldo objekte siekiama išlaikyti autentiškus pastato elementus, kurie dėl socialiai atsakingo požiūrio įgauna naują gyvastį bei tvarios vertės perspektyvą.
„Mūsų pareiga – naujai įgyvinti „Telegrafą“ ir taip toliau kurti pastato autentiškumą. Tai ir bendras vaizdas, integracija urbanistiniame landšafte, tai ir pastato struktūra, interjeras, galiausiai – jo dvasia. Atsakingai atstatydami kultūros paveldą kartu puoselėjame ir kuriame mūsų pilietinę savigarbą, ir patį pilietiškumą, prisidedame prie miesto patrauklumo ir vertės didinimo“, – sakė „Citus“ direktorius Mindaugas Vanagas.
Anot LNTPA direktoriaus Mindaugo Statulevičiaus, vystytojo indėlis yra labai svarbus autentiškumo išsaugojimo komponentas. Pati vystytojo vizija kuria ir išlaiko autentiškumą, o jis matuojamas maksimaliai didžiausia nacionaline verte. Pačiam vystytojui tai atsiperka didesne pastato verte – tiek dabartine, tiek išliekamąja. Šia prasme visi – verslas, Kultūros paveldo departamentas ir asociacija kartu kuria ir puoselėja Kauno miesto kultūrą.
Pasak integralios paveldosaugos filosofijos, autentiškumas naudingas ir funkcionalus tik tada, kai pastatas atnaujinamas taip, kad geriausiai atitiktų vietos bendruomenės, miesto poreikius; praktikuojamas ne visuomenės poreikių neatitinkantis konservavimas, o atvirkščiai – pastato išsaugojimas ir vystymas, atliepiantis šiuolaikiškus, edukuotos visuomenės poreikius.
„Autentiškumas nėra vien tik praeityje sukurtų vertybinių savybių išsaugojimas. Pasaulinė paveldosaugos praktika mus kviečia suvokti, kad autentiška yra praeityje sukurtos vertės ir dabar kuriamos vertės sinergija. Pastarojo sukurta nauja plėtros vizija ir yra visavertė autentika.
Tuo tarpu tik užkonservavus kultūros objektą, apribojamas vietos bendruomenės naudojimasis juo. Todėl rizikuojame prarasti paveldinio pastato aktualumą ir visavertį autentiškumą šiandienos kontekste. Mes gi skatiname sistemingai atrasti ir investuoti į paveldo objektų autentiškumą prikeliant pastarąjį naujam gyvenimui ne tik savininko, vietinės bendruomenės, bet ir visos Lietuvos labui“, – sakė Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktorė Diana Varnaitė.
Pasak M.Vanago, Kaunas sėkmingai pradėjo investicijų į paveldo pastatų fasadų atnaujinimą programą. Tad įmonė, sumąsčiusi atnaujinti „Telegrafą“, nutarė taip prisidėti prie miesto tapatumo išryškinimo, tuo pačiu didinant jo patrauklumą. Anot bendrovės vadovo, „Telegrafo“ projektas – sugrįžimas prie autentiškumo šaknų.
Anot M.Statulevičiaus, atsidūręs tokiame pastate, gyventojas ar investuotojas turi jausti gyvo, naudingo bendruomenei kultūros objekto alsavimą, ir kartu – regėti modernias funkcijas turintį pastatą. Kartu toks pozityvus, apgalvotas verslo, miesto ir kultūros paveldo specialistų bendradarbiavimas padeda tvirtą pamatą efektyviam kultūros paveldo išsaugojimui pasibaigus ES fondų lėšoms. Tai taps geru ir sektinu pavyzdžiu ateities privataus sektoriaus investicijoms į kultūros paveldo puoselėjimą.
Apie „Telegrafo“ autentiškumo išsaugojimą
Atlikus polichrominius tyrimus paaiškėjo, kad daugiau nei per 100 m. sienos buvo perdažytos net 12 kartų, fasadas perdažytas 10 kartų.
Neoklasicistinės architektūros 1890 m. karinio telegrafo pastate bus išsaugotos visos jau antrą šimtmetį skaičiuojančias architektūrinės ir kultūrinės vertybės, išlaikyta autentiška kabinetų sistema, kurie virs atskiromis 20–28 kv. m. studijomis, tinkančiomis gyvenimui, kūrybai ir darbui.
Bendrovė į rekonstrukciją planuoja investuoti apie 1,4 mln. eurų. Po rekonstrukcijos pirmasis ir antrasis pastato aukštai išsaugos savo autentišką, Kultūros paveldo registre saugomą išplanavimą. Rekonstrukcijos darbai bus atliekami kuo mažiau keičiant autentiškus pastato, jo vidinių patalpų elementus.
Taip pat bus išsaugota autentiška laiptinė, laiptai, sienos ir vienintelis išlikęs medinis langas. Išliks ir bene gražiausias pastato elementas – metaliniai „Telegrafo“ laiptai. Laiptinės sienos bei grindų plytelės bus išlaikytos autentiškos, o visos pastato vidaus durys bus restauruotos originalia spalva. Atlikus polichrominius tyrimus paaiškėjo, kad per daugiau nei 100 m. sienos buvo perdažytos net 12 kartų, fasadas perdažytas 10 kartų.
Autentiškos medinių lentų grindys – dar vienas unikalus „Telegrafo“ interjero elementas multifunkcinėse studijose. Kai kuriose „Telegrafo“ vietose bus patiestos naujos medinės grindys, nes čia neišliko autentiškų dėl vėliau atvestų kanalizacijos vamzdynų.
Vidiniame pastato kieme bus išsaugota „Telegrafo“ ryšių linijos stotelė, laikiklis bei metalinės ryšių sąvaržos. „Telegrafo“ fasadai, laiptinės sienos bus remontuojami ir perdažyti pagal polichrominių tyrimų rekomendacijas.
Be 24 studijų, „Telegrafo“ palėpėje planuojama įrengti 4 papildomus butus, kurių plotai bus nuo 70 iki 120 kv. m. Jie bus pasiekiami atskiru įėjimu iš kiemo. Uždarame ir saugomame „Telegrafo“ kieme bus įrengta apie 30 vietų automobilių aikštelė.
