Parama gali mažėti
„Žmonės dėl renovacijų kreipiasi labai vangiai. Tačiau mes nelabai suprantame, kodėl jie bijo, nesiryžta renovacijai.
Daug namų yra gana prastos būklės ne tik išoriškai, bet ir techniškai.
Aš manau, visi puikiai turėtų suprasti, kad neatsiras koks geras dėdė, kuris duos maišą pinigų ir sutvarkys namą, - sakė K.Vaitkevičius
Būkim biedni, bet teisingi, bet, kad pavyktų per kaupimo fondus sutaupyti pinigų jų atnaujinimui – stogų, fasadų, inžinerinių sistemų remontui – skamba neįtikėtinai, – svarstė „Kėdainių butų“ direktorius. – Taip, jie gali sukaupti ir pasitvarkyti vien tik savo laiptinę, bet viską kompleksiškai susitvarkyti vienu metu tikrai yra labai sudėtinga.“
K.Vaitkevičius atkreipia dėmesį, kad delsti su daugiabučių namų renovacija nederėtų, nes sąlygos kol kas iš tiesų dar nėra blogos jai pradėti.
„Dabar, kai gaunama lengvatinė parama, už kreditus mokamos mažesnės palūkanos, o asmenims, kurie yra socialiai remtini ir turi teisę į kompensaciją už šildymą, nieko nereikia mokėti, derėtų pagalvoti apie renovaciją, – ragino įmonės direktorius. – Nenoriu būti blogas pranašas, bet, manau, kad ateityje kuo toliau, tuo valstybės parama renovuojamiems namams bus mažesnė – pagrindinė dalis bus nebe 30 proc., o 20, 15, 10 proc. ir galiausiai renovaciją reikės daryti už savo lėšas.
Parama tikrai nedidės ir klausimas, ar tik ji jau nepradeda mažėti.
Palyginimui galiu pasakyti, kad patiems pirmiesiems namams prieš daugiau nei dešimtmetį buvo skiriama 70 proc. parama.“
Gyventojai privalo rūpintis savo turtu
K.Vaitkevičius teigia suprantantis, kad žmonėms vis tiek baugu imti paskolą ir tvarkyti bendrai naudojamas patalpas, kai patys vos susimoka visus mokesčius.
„Tačiau supraskime teisingai, kad tas namas ir toliau yra nugyvenamas, viskas sensta.
Ateis laikas, kai visi ims paskolas ir tvarkys tuos namus savarankiškai. O paskolas reikės imti komercines patiems gyventojams.
Aš manau, visi puikiai turėtų suprasti, kad neatsiras koks geras dėdė, kuris duos maišą pinigų ir sutvarkys namą.
Tai yra privati nuosavybė, – kalbėjo pašnekovas. – Vis dar yra įsisenėjęs požiūris, kad yra savivaldybė, „Kėdainių butai“ ar dar kažkas ir jie mums turi duoti ir padaryti.
Ne, to nebėra. Lygiai taip pat, kaip ir į privatų namą niekas neateina ir nieko nepadaro.
Taip pat ir daugiabutis namas yra žmonių nuosavybė, kuria jie turi patys ir pasirūpinti. Ir čia jau nėra kalba apie tai, kad nori ar gali, bet jie privalo prižiūrėti ir rūpintis savo turtu.“
Gali būti kompensuojama iki 40 proc.
Paklaustas, kaip nustatoma, kiek pinigų reikės namo renovacijai, „Kėdainių butų“ vyriausiasis inžinierius Mindaugas Latvys aiškino, kad tam yra parengiamas investicinis projektas, kuriame numatoma, kiek reikės pinigų namo renovacijai.
„Jis skaičiuojamas pagal nustatytą tvarką, t. y. maksimalios lėšos, kurios reikalingos.
Pagal šį projektą taip pat paskaičiuojama, kokia bus skiriama parama.
O ji yra skirstoma taip: 30 proc. parama gali būti suteikta energiją didinančioms priemonėms ir dar 10 proc. skiriama papildoma parama šildymo mazgo atnaujinimui (modernizavimui).
Kitą dalį renovacijos sumos – 60 ar 70 proc. – gyventojai turi imti patys paskolas.
Lengvatinė paskola 20 metų su fiksuotom palūkanom – 3 proc. penkeriems metams, kurias garantuoja Vyriausybė“, – trumpai paaiškino vyr. inžinierius.
Skaičiuojant, kokią sumą gyventojams kas mėnesį reikia atseikėti už namo renovaciją, anot M.Latvio, priklauso nuo to, kokias priemones namas pasirenka.
„Yra privalomos priemonės, kurias būtina įvykdyti, o kitos – pasirinktinai, kurios į Vyriausybės kompensuojamus 30 proc. neįeina. Tačiau vidutiniškai gyventojai per mėnesį turi mokėti apie 50 eurų – vienas kvadratinis metras išeina apie vieną eurą“, – aiškino „Kėdainių butų“ vyr. inžinierius.
Renkasi ne tik bazinę renovaciją
Abu pašnekovai džiaugiasi, kad gyventojai, pasiryžę renovuoti savo daugiabutį, vis dažniau renkasi ne tik privalomas priemones, bet ir papildomas, kurios nėra Vyriausybės finansuojamos.
„Beveik visi daugiabučiai pasirenka ir papildomus darbus, nes į juos įeina šalto vandens vamzdyno, fekalinės ir lietaus kanalizacijos keitimas, drenažas aplink namą ir kiti darbai, kuriuos būtina atlikti“, – sakė M.Latvys.
Su jo nuomone sutinka ir K.Vaitkevičius, kuris taip pat prideda, kad pasirinkus susitvarkyti viską vienu metu yra ne tik pigiau, bet ir patogiau.
„Įsivaizduokit, šiandien jums keičiame šildymo ir karšto vandens vamzdyną, praeina dveji metai, keičiame šalto vandens vamzdyną, dar po metų ar dvejų – kanalizaciją ar dar kažką. Juk nesinori visą laiką gyventi statybų aikštelėje.
Žmonės geriau tada pagalvoja, kad susitvarkyti viską iš karto yra labai didelis pliusas“, – įmonės vyr. inžinieriui antrino direktorius.
Sutaupo net iki 60 proc. šilumos energijos
Kalbant apie gyventojų atsiliepimus, kurie jau atliko namų renovacijas, direktoriaus teigimu, jų būna įvairių.
„Yra besidžiaugiančių žmonių, kurie mažiau moka už šildymą, gyvena komfortiškiau.
Aš pats įsivaizduoju, kad žymiai maloniau gyventi name, kuris yra sutvarkytas, atnaujintas, gražus – tada nori nenori jautiesi smagiau“, – šypsojosi K.Vaitkevičius.
Paklaustas, kiek vidutiniškai daugiabučių gyventojai sutaupo po renovacijos, M.Latvys nustebino.
„Kalbant apie šildymą, mažiausiai susitaupo apie 40 proc. O vienas namas netgi paskaičiavo, jog sutaupo apie 60 proc. suvartojamos šilumos energijos“, – teigė vyr. inžinierius.
Nors reikiamų apmokėti sąskaitų suma gal ir labai nesumažėja, tačiau, pasak K. Vaitkevičiaus, reikia įvertinti tai, kad naujos sistemos tarnaus ilgiau ir efektyviau nei senosios, reikės mažiau rūpintis ir investuoti į jų remontus, priežiūrą ir netgi kurį laiką po renovacijos yra mažesnis privalomojo kaupimo mokestis.
Gyventojų bėdoje nepalieka
Direktorius neslepia, jog gyventojų skundai ir nepasitenkinimai dažniausiai atsiranda dėl nekokybiškai atliktų renovacijos darbų.
„Turime ir šiandien kelis namus, kuriems dėl rangovų kaltės nekokybiškai atlikti darbai, išryškėję defektai. Nors pagal dabar galiojančią tvarką mūsų funkcijos baigiasi, kai užbaigiama renovacija, išduodamas baigimo aktas.
Tačiau, kiek galime, stengiamės padėti gyventojams ir tiems namams, kurie buvo renovuoti – konsultuojame, kur kreiptis, ką daryti, kai kuriais atvejais patys bandome su rangovais bendrauti – stengiamės bėdoje nepalikti“, – rūpestingai kalbėjo K.Vaitkevičius.
M.Latvys taip pat pripažino, kad šiuo metu rasti gerą ir patikimą statybos darbų rangovą, kuris atliktų renovaciją, yra gana sudėtinga.
Kartais dirba už „ačiū“
Taip pat, anot K.Vaitkevičiaus, yra ir kitų sunkumų, su kuriais įmonė susiduria, norėdama padėti žmonėms renovuoti daugiabučius.
„Dažniausiai tai būna biurokratiniai dalykai. O kartais netgi atsitinka taip, kad dirbame veltui. Pavyzdžiui, mes pagal galiojančias tvarkas rengiame investicinius, techninius projektus, atliekame darbų pirkimus ir po visų šitų darbų kreipiamės į banką, kad gautume finansavimą statinio renovacijai.
Bankas savo ruožtu kreipiasi į įmones, kurios teikia paslaugas, kad surinktų informaciją apie įsiskolinusius gyventojus.
Tada galutiniame etape sužinome, kad per didelė dalis gyventojų yra įsiskolinę, jog galėtų būti suteikta paskola renovacijai. Tokiu atveju išeina, kad mes dirbome veltui“, – nepavydėtiną kasdienybę atskleidžia „Kėdainių butų“ direktorius.
Tokiu atveju, kaip juokauja K.Vaitkevičius, nuryja didelę, neskanią tabletę ir eina toliau.
„Pagal Gyventojų duomenų apsaugos įstatymą mes nežinome, kas ir už ką yra skolingi, juo labiau negalime tų gyventojų paraginti padengti įsiskolinimus ar imtis dar kokių nors kitokių veiksmų prieš juos.
Mes nieko nežinome, tik gauname galutinį atsakymą, kad dėl gyventojų įsiskolinimo negali suteikti paskolos. Taip žlugo nemažai projektų“, – sakė direktorius.
„Per pastaruosius dvejus metus dėl jau minėtų priežasčių, paskolos renovacijai negavo šeši namai. O mums agentūra už administravimo darbus sumoka tik pasirašius sutartį“, – patikslino seniau įmonėje dirbantis M.Latvys.
Renovavo didžiąją dalį daugiabučių
Šiuo metu, anot K.Vaitkevičiaus, lyginant su kitomis savivaldybėmis, renovacijos procesas Kėdainiuose vyksta gana sunkiai.
„Tikrai nesame pirmūnai pagal numatomų renovuoti namų skaičių, bet taip pat nesivelkame ir uodegoje – yra gerokai mažiau savivaldybių nei mes pateikę paraiškų.
Tačiau nesinori lygiuotis į paskutinius ir bandome lipti aukščiau“, – ryžtingai kalbėjo įmonės vadovas.
Jo teigimu, septintajam paraiškų teikimo laikotarpiui, kuris apima 2020–2022 metus, įmonė ketina administruoti tris renovuojamus namus, o iš viso patvirtintos devynios paraiškos.
Jos buvo teikiamos iki šių metų kovo pirmos dienos.
Taip pat yra dar keli namai iš penktojo ir šeštojo etapų, kurie nėra iki galo baigti. Tačiau šiandien realiai renovacijos darbai vyksta prie keturių namų.
Pasak M.Latvio, Kėdainių rajone iš viso renovuoti 34 daugiabučiai, iš kurių „Kėdainių butai“ administravo didžiąją dalį darbų – net 21 namo.
