Stengiasi palaikyti gerą ryšį su gyventojais
V. Prunskienė sako, jog negalėtų išskirti kurio nors vieno renovacijos etapo, kaip sunkiausio ir reikalaujančio daugiausiai darbo. Tiesa, pastebi, kad renovacijos idėjos pristatymas gyventojams jau kuris laikas nėra sudėtinga užduotis.
„Miestas nedidelis, žmonės vieni su kitais bendrauja ir iš pirmų lūpų sužino, kokia nauda ir kas kaip pavyksta. Tai geriausia reklama. Šiuo metu greta 108 jau administruojamų projektų turime dar daugiau norinčių kuo greičiau rengti investicijų planus“, – sako pašnekovė.
Specialistės nuomone, labai svarbu palaikyti gerą ryšį su gyventojais viso renovacijos proceso metu. Tam skiriamas ypatingas dėmesys. „Ne tik inicijuojame gyventojų susirinkimus dėl renovacijos idėjos bei viešus investicijų planų aptarimus, bet ir siekiame, kad investicijų planus, techninius darbo projektus gyventojams pristatytų žmonės, kurie juos rengia. Po to, kai įvykdomi rangos darbų pirkimai, apie tai taip pat informuojame kiekvieną. Visą informaciją apie savo namo renovaciją galima rasti ir interneto svetainėje. Pastebime, kad gyventojai ir patys glaudžiai bendradarbiauja su rangovais, techniniais prižiūrėtojais. Jei kas neaišku, iškart atvyksta pasikalbėti su mumis“, – pasakoja V. Prunskienė.
Namai su savo istorijomis ir siurprizais
„Ypatingai svarbi renovacijos dalis, be abejo, yra investicijų plano parengimas, – atkreipia dėmesį administratorė. – Sekame, kad visos plane numatytos priemonės būtų tokios, kokios reikia. Gerai parengus investicijų planą daug lengviau tvarkingai atlikti pirkimus dėl darbų ir rengti techninį darbų planą. Jau šioje stadijoje turime omeny, kad pastatai – įvairūs ir skirtingo amžiaus. Kiekvienas iš jų turi savo istoriją.“
Pašnekovė atsimena, jog renovacija Druskininkuose prasidėjo ne nuo seniausių, o nuo šalčiausių namų – trijų 1980-aisiais statytų daugiabučių. „Šių namų architektūra buvo labai įdomi, jie turėjo tris lauko sienas, butų buvo po 20 ir visi – labai šalti“, – pasakoja ji.
Renovacijos metu teko susidurti ir su kitokiais siurprizais. Pavyzdžiui, keliuose daugiabučiuose buvo balkonai, kurių atitvaros – iš šiferio. Teko susidurti ir su čerpių stogais, kuriuos turėjo maždaug 1950-aisias pastatyti namai.
„Apskirtai, iš savo patirties galiu pasakyti, kad pradėjus renovacijos darbus, niekada negali žinoti ką rasi, todėl labai svarbu tinkamai paruošti ir investicijų planą, ir techninį projektą, kur numatomi visi išmatavimai, kiekiai ir t. t. Pavyzdžiui, kartais reikia ne tik apšiltinti namą, bet ir sustiprinti pačią namo konstrukciją. Kaip tai padaryti, turi nuspręsti projektuotojas. Kalbant trumpiau, jau renovuojant daugiabutį gali atsirasti pakeitimų, papildymų būtinybė. Tai natūralu – ne visada pavyksta viską numatyti iš anksto“, – pabrėžia specialistė.
Jaunimas linksta į naujoves
Pasakodama apie tai, kaip dauguma renovacijai pasiryžusių gyventojų renkasi investicijų planus, V. Prunskienė sako pastebėjusi, jog vis dar linkstama į standartinį, pigiausią energetinio efektyvumo didinimo priemonių paketą. „Be to, gyventojai mieliau renkasi tinkuojamą, o ne ventiliuojamą fasadą, kuris yra brangesnis. Aišku, yra įvairių namų ir juose gyvena įvairaus amžiaus žmonės. Jaunimas dažnai domisi ne tik kaina, bet ir naujovėmis, kokybe, tad neturi nieko prieš brangesnius renovacijos variantus“, – sako pašnekovė.
Vis dėlto ji pabrėžia, kad stengiamasi, jog svarstydami investicijų planą gyventojai atkreiptų dėmesį ne tik į sienų ir stogo šiltinimą, langų keitimą, bet ir inžinerines sistemas. „Nuo šilumos sistemos daug kas priklauso, todėl svarbu atnaujinti šilumos punktus, padaryti juos automatiškai valdomus, taip pat subalanuosti stovus, kad šiluma tolygiai pasiskirstytų per visus aukštus. Atrodytų – smulkmenos, bet geras šilumos reguliavimas labai svarbus“, – pokalbio pabaigoje akcentuoja V. Prunskienė.
