Sodų gatvės namas, kuriame – vos keli butai, visai šalia Klaipėdos autobusų stoties. Praėjusio šimtmečio pradžioje statytas namas jau seniai praradęs žavesį. Sienos nubėgusios, apibyrėjęs tinkas, stogas prakiuręs.
„Jau kelerius metus norime daryti buto remontą. Tačiau negalime – stogas kiauras, bute šalta, o sąskaitos didžiulės. Norime susitvarkyti, bet vis susiduriame su kaimynų pasipriešinimu“, – vardijo šio namo gyventojas Laurynas Trilikauskas.
Name – vos penki butai, kuriems priskirta ir dalis palėpės. Tačiau būstų savininkai neskuba tvarkytis net ir po to, kai gavo savivaldybės reikalavimą susitvarkyti. Maža to, tarsi ignoruodama kaimynus, valdininkė be kitų gyventojų ir institucijų pritarimo pradėjo kosmetinius fasado tvarkymo darbus ties savo butu.
Savivaldybė liepė susitvarkyti
Praėjusių metų rugpjūtį Klaipėdos miesto savivaldybės Statybos leidimų ir statinių priežiūros skyriaus specialistai patikrino namą ir nustatė, jog būtina jį skubiai tvarkyti.
Pastato nuogrinda sutrūkinėjusi, išsikilnojusi, apaugusi augalais, netvarkinga ir neapsaugo statinio nuo drėgmės. Blogos būklės ir statinio cokolis. Stogo čerpės išsiklaipiusios, lietvamzdžiai surūdiję, nesandarūs, kaminai sutrūkinėję.
Pareikalauta iki šių metų vasaros suremontuoti namo nuogrindas, išorines sienas, stogą bei kaminus.
Klaipėdos miesto savivaldybės Urbanistinės plėtros departamento Statybos leidimų ir statinių priežiūros skyriaus vyriausioji specialistė Loreta Granovienė puikiai prisimena namą Sodų gatvėje.
„Kaminai kelia grėsmę ne tik patiems gyventojams, bet ir praeiviams. Bet kada gali nukristi plyta. Tada atsakomybė kristų tiesiogiai administratoriui. Stogas kiauras – net dangus matosi, tereikia kiek didesnės vėtros ir jis gali įlūžti“, – vardijo ji 15min.
Anot jos, griūvančiu namu pirmiausiai turi pasirūpinti namo administratorius. Jei jis nevykdytų įsipareigojimų – gresia baudos.
„To mūsų praktikoje nėra buvę. Paprastai su gyventojais pavyksta susitarti, o jei statinio būklė akivaizdžiai blogėja – tenka jį priverstinai remontuoti ir tik išrašyti gyventojams sąskaitas“, – apie procedūras kalbėjo L.Granovienė.
Lemiamą akimirką persigalvojo
Prieš kelerius metus gyventojai buvo sutarę, kad namą būtina renovuoti. Buvo atlikta nemažai darbų, suspėta kreiptis ir į banką. Tačiau jau gavus patvirtinimą, kad galima pasiimti paskolą, parašą dėl renovacijos name atsiėmė viena kaimynė – buvusi Šventosios uosto vadovė, šiuo metu Klaipėdos miesto savivaldybėje dirbanti Airida Čėsnienė.
Apie renovaciją svajoję kaimynai liko beviltiškoje padėtyje. Valdininkei atšaukus parašą, nebeliko daugumos sutikimo. Neseniai ši moteris name įsigijo dar vieną butą. Kaimynai suprato – sutarti bus dar sunkiau.
Netoli stoties esančio namo kiemas yra tapęs lyg judri gatvė „kampą kertantiems“ praeiviams. Maža to, tenka vaikyti ir čia „tualetą“ radusius žmones.
„Pavyko sutarti, kad nuomosimės kiemo žemę iš savivaldybės ir apsitversime tvora. Tačiau nuo praėjusių metų kovo vis dar tęsiasi derybos su architekte. Vis kaimynei kas nors neįtinka: tai spalva, kuri jau buvo visų aptarta, tai, kaip architektė paruošė dokumentus, tai galop panoro, kad vieni varteliai būtų pastatyti tik jai ir jais galėtų vaikščioti tik jos šeima, o likusieji vaikščiotų aplink, netrikdytų jos ramybės“, – piktinosi žmonės.
Kaimynai jau metus niekaip nesulaukia, kada pavyks apsijuosti tvora ir jaučiasi „šokdinami“ vienos šeimos.
Susirinkimai, vykę po to, kai buvo gautas savivaldybės reikalavimas susitvarkyti, baigėsi nerezultatyviai. A.Čėsnienei atstovaujanti mama ir dar vienas kaimynas vis nesutikdavo, jog remontas namui – būtinas ir buvo labiau už kosmetinius pataisymus.
Remontą pradėjo be palaiminimo
Praėjusį rudenį namo gyventojai stebėjo, kaip šaligatvio plyteles apie namą kloję darbininkai po darbo trinkelėmis išklojo ir kiemelį po A.Čėsnienės langais. Gyventojams kyla klausimų, ar tiems darbams buvo projektas ir kas jį derino.
Kovą prie namo dalies, kur ir gyvena valdininkės šeima, atsirado statybiniai pastoliai. Kaimynai vėl buvo priversti stebėti, kaip glaistomos sienos, netrukus ir dažomos kitokia nei originali pastato spalva.
„Tokiems darbams reikalingas miesto architekto leidimas. Su architektu turi būti derinami spalviniai fasado niuansai. Namas stovi Kultūros paveldo teritorijoje, leidimą darbams turi suteikti ir paveldosaugininkai. Mes per susirinkimus kelis kartus prašėme parodyti leidimus. Tačiau taip ir nesulaukėme“, – teigė šio namo administratorius Evaldas Balbuckas iš bendrovės „Danės būstas“.
Anot jo, leidimas būtų suteiktas tik paruošus projektą. O vien projekto rengimas gali kainuoti ir 1000 eurų. „Jei toks projektas fasadui tvarkyti paruoštas – „Valio!“ Kiti kaimynai tik apsidžiaugs, kad kažkas ėmėsi brangios iniciatyvos“, – 15min sakė namo administratorius. Apie remontą neinformuoti ir namo administratoriai, kurie ir atsakingi už statinių būklę ir saugumą.
Anot jo, nors susirinkimai ir vyksta, jie – nerezultatyvūs. Du kaimynai sąmoningai nesirašo ant dokumentų, nors ir ateina į susirinkimus, aiškina, nieko nežinoję. Dabar kvietimus ketinam siųsti paštu.
„Matau, kad vyksta piktybiškas priešinimasis. Mes turime savivaldybės įpareigojimą remontuoti namą. Taip pat sužinojome, kad dar nepavėluotume teikti paraiškos dėl būsto renovacijos. Tokiu atveju būtų atliekami ir savivaldybės įpareigoti remonto darbai. Dabar reikia išsiaiškinti, kokiu keliu einame – ar renovuojame šį namą, ar ne, bet remontuojame, ką privalome“, – sakė E.Balbuckas.
Pasak jo, iš tiesų gana dažni atvejai, kai dėl gyventojų nesutarimų administratoriai imasi namo remonto, o paskui atsiunčia sąskaitas.
Valdininkė: „Kaimynai peržengė ribas“
Buvusi Šventosios uosto direktorė, šiuo metu Klaipėdos miesto savivaldybėje Tarptautinių ryšių, verslo plėtros ir turizmo skyriaus specialistė Airida Čėsnienė dar prieš kelis mėnesius iš žurnalistės išgirdusi klausimus atrėžė: „Kaimynai peržengė ribas. Nematau pagrindo komentuoti.“ Anot jos, patys kaimynai elgiasi netinkamai ir namą „nori tvarkytis iš paskolų“. Tai pasakius ji suskubo atsisveikinti.
A.Čėsnienė taip ir nepaaiškino, ar kaimynų noras imti banko paskolą renovacijai gali būti motyvas jai nepritarti pačiai renovacijai.
15min dar pabandė valdininkei užduoti klausimus raštu per jos darbovietę savivaldybėje, tačiau ji ir toliau atkakliai tylėjo.
Prieš kelerius metus skaičiuota, kad renovacija vienam butui šiame name būtų atsiėjusi apie 50 tūkst. litų (14,48 tūkst. eurų). Valdininkės šeima kaimynus stebino užmojais už viską mokėti grynaisiais ir vengti paskolų, remonto darbus atlikti savo jėgomis, etapais. Diskusijos apie tai, kokie darbai turi būti atlikti baigdavosi pareiškimais, jog sienų šiltinti neleis, stogas esą irgi normalios būklės, reikia tik kaminus sutvarkyti.
„Kaimynės mums sako, kad namo būklė gera, kad pakanka kosmetinio remonto. Pavyzdžiui, pakeisti kelias stogo čerpes. Prieš kelerius metus esu daręs namo termonuotraukas, kuriose akivaizdžiai matoma, jog namas turi būti šiltinamas, o ne kosmetiškai tvarkomas, patinkuojant sienas. Mus stebina, kad valdininkė pati nesilaiko įpareigojimų – savivaldybė, kur ji ir dirba, įpareigojo susiremontuoti, tačiau tvarkytis vengiama. O tvarkomasi nesilaikant įstatymų bei pačios savivaldybės reikalavimų. Kas graudžiausia, jog namą administruojanti įmonė pati suka galvą, kaip priversti savivaldybės darbuotoją laikytis įstatymų“, – piktinosi L.Trilikauskas.
Pasiūlymas – remontuotis etapais
Namą administruojančios įmonės „Danės būstas“ direktorius Marius Šiaulys teigė puikiai žinąs šio namo istoriją.
Name yra penki butai ir 2 komercinės patalpos, tad iš viso 7 balsai. Tos „Danės būsto“ vadinamos komercinės patalpos – palėpės dalys, lygiomis dalimis priklausančios būstų savininkams.
„Dalyvauti renovacijos programoje pritarė 5 butai, tačiau vėliau, tvirtinant investicijų planą, jam pritarė tik 4 butai. Šių balsų pakako, tačiau pateikus bankui (VIPAI) gyventojų sprendimą, tam, kad gautume banko pritarimą paskolai, viena iš butų savininkų savo balsą atšaukė ir iš banko gavome atsakymą, jog parama negali būti skirta atsižvelgiant į tai, jog tik 42,8 proc. butų savininkų (iš 7 tik 3, po atšaukto balso) pritarė renovacijai“, – aiškino direktorius.
Buvo šaukti 4 susirinkimai, tačiau iki šiol nesutarta dėl statinio atnaujinimo. „Visgi dalis savininkų nesutinka dalyvauti valstybinėje renovacijos programoje dėl didelių išlaidų iš karto remontuojant visą namą. Todėl mes jau ne vieni metai siūlome gyventojams ir alternatyvą – etapinę namo renovaciją, kurios metu daugiabutis atnaujinamas dalimis. Noriu pabrėžti, jog tai vienas iš labiausiai savininkų mėgstamų namo atnaujinimo būdų, kadangi nereikia įsipareigoti bankams ir iš karto mokėti didelių sumų“, – teigė M.Šiaulys.
