Kodėl atnaujinant daugiabutį svarbu pasirūpinti ir vėdinimo sistema?

Nepakankama ventiliacija kambariuose eina koja kojon su nemaloniu kvapu, didesne drėgme ir atsirandančiu pelėsiu. Tuo susirūpinti – būtina, nes nepakankamas kiekis šviežio oro gali lemti ir įvairius sveikatos sutrikimus.

Užterštame ir nešviežiame ore yra mažiau deguonies, todėl leisdami laiką nevėdinamoje patalpoje, šio gyvybiškai svarbaus cheminio elemento įkvepiame mažiau.

Kai žmogui stinga deguonies, mažėja jo energijos kiekis, jis tampa mieguistas, didėja plaučių bei kraujo ligų rizika. Be to, gyventojai su silpna imunine sistema – vaikai, vyresnio amžiaus ar lėtinių ligų turintys žmonės – į oro kokybę reaguoja labai jautriai.

Tuo pat metu Pasaulio sveikatos organizacijos tyrimai atskleidžia, kad esant pakankamai oro cirkuliacijai namuose galima sumažinti namų dulkių erkučių, sukeliančių astmą, kiekį.

Po būsto izoliavimo – mažiau gryno oro

Renovavus pastatą, jo šiluminė varža gerokai išauga, nes jis tampa sandarus. Nauji langai, apšiltintos sienos ir stogas nebepraleidžia vėjo, todėl anksčiau pro įvairius plyšius į kambarius patekdavęs gaivus oras to daryti nebegali.

Su šiomis problemomis kovoti galima praveriant langą ir įsileidžiant šviežią orą. Tačiau tokiu būdu sutaupoma šiluma palieka kambarį – šildyti reikia daugiau.

Visgi statybos ekspertai teigia, kad norint pasiekti maksimalių daugiabučio modernizavimo rezultatų, butų savininkams reikėtų investuoti ir į tam tikrų vėdinimo sprendimų diegimą.

Vėdinimo sistemos atnaujinimas

Nors senuose, iki 1993 m. pastatytuose būstuose, veikia natūrali vėdinimo sistema, per daugybę metų ji būna užsiteršusi, orą valo nebe taip efektyviai.

Todėl viena populiariausių renovacijos priemonių, susijusių su patalpų vėdinimu – šios sistemos atnaujinimas. Tai reiškia, kad išvalomos ir dezinfekuojamos senos ventiliacijos šachtos ir ortakiai, pakeičiamos grotelės.

Kita priemonė – deflektorių ant stogo įrengimas. Šie įtaisai padidina ir užtikrina oro trauką bei neleidžia oro gūsiams iš išorės pakliūti į namo vidų. Tokiu būdu į daugiabutį per jo stogą nepatenka šaltas oras, verčiantis šalti viršutinių aukštų gyventojus.

Komfortiško gyvenimo užtikrinimui – rekuperatoriai

Vis dėlto specialistai sutaria, kad norint po renovacijos gyventi kaip įmanoma kokybiškiau, dažnu atveju aukščiau paminėtų priemonių ar net lango atidarymo nepakanka. Todėl į pagalbą siūloma pasitelkti pastato plaučiais vadinamus įrenginius – rekuperatorius.

Jų veikimo principas – mechaninis patalpų vėdinimas ventiliatoriais su šilumokaičiu, pro kurį į kambarį patenkantis šviežias oras yra pašildomas ir per ortakius tiekiamas į patalpą. Žiemą šalto oro sušildymui prietaisas panaudoja iš namo pašalinamo šilto oro energiją, o vasarą – atvirkščiai. Iš patalpų „išmetamas“ vėsesnis oras atšaldo iš lauko patenkantį karštą orą, tad rekuperatoriai gyventojams tarnauja ištisus metus.

Tai yra priemonė, prisidedanti ne tik prie šildymo sąskaitų mažinimo, bet ir prie geresnės gyventojų sveikatos užtikrinimo. Šie prietaisai padeda kvėpuoti iš lauko išgaunamu oru, kuris prakeliavęs pro specialius filtrus yra dar ir išvalomas.

Rekuperatoriuose esantys filtrai orą apsaugo nuo dulkių, nešvarumų, teršalų ar žiedadulkių, kurios įprastai į butų kambarius patenka iš lauko. Įrenginiai įgauna dar didesnę reikšmę, jeigu gyvenate miesto centre ar prie judrios gatvės, kur oro užterštumas yra gerokai didesnis.

Be to, prietaisai iš viduje esančių patalpų pašalina nepageidaujamus kvapus, mažina tikimybę, kad aprasos langai ir užtikrina apsaugą nuo žmogaus sveikatai pavojų keliančio pelėsio.

Gyventojai gali įsirengti individualius rekuperatorius ar pastate įsirengti rekuperacinę sistemą. Pastaroji nors yra naudingesnė, tačiau ją įrengti kainuoja gerokai daugiau, tad šiam sprendimui dažniausiai ryžtasi mažesnių daugiabučių gyventojai.

Norėdami sužinoti, kokią paramą skiria valstybė daugiabučių renovacijai, skaitykite sekantį turinio projekto „Renovacija: būsto savininko atmintinė“ straipsnį.