Papildyti investicijų planą – sudėtinga
„Pastebime, kad jau suderinus investicijų planus, gyventojus pradeda dominti galimybės įgyvendinti daugiau energiją taupančių priemonių. Paaiškėja, kad visi sutaria – ir tokia priemonė būtų aktuali, ir dar kita. O kadangi pradžioje suderintas investicijų planas buvo parengtas orientuojantis į kuklų biudžetą, jis – minimalus, brangesnių ar papildomų priemonių įtraukimas reiškia pačios modernizacijos atidėliojimą. Juk reikia iš naujo rengti gyventojų balsavimą, parengti naują investicijų planą ir t. t.
Todėl rekomenduočiau visiems galvojantiems apie daugiabučio renovaciją apsvarstyti, kokios priemonės iš tikrųjų būtų aktualiausios konkrečiam namui. To geriau už pačius gyventojus niekas nežino. Tad prieš orientuojantis į mažiausias sąnaudas, verta apsvarstyti, ar ne patogiau įtraukti visas tikrai reikalingas priemones“, – pasakoja VŠĮ Birštono Būsto energijos taupymo agentūros vadovas Rimvydas Čaplikas.
Birštonas – modernizacijos įkarštyje
Šiuo metu Birštono būsto energijos taupymo agentūra rūpinasi daugiau nei 20 daugiabučių modernizacijos procesu. Vieni jų žengia tik pirmuosius žingsnius atsinaujinimo link, kitų modernizacija artėja prie pabaigos, tad šiuo metu R. Čaplikas nuolat bendrauja su daugiabučių gyventojais ir mielai pasidalija savo įžvalgomis.
„Ne paslaptis, yra daugiabučių, kurie niekaip neranda rangovų. To priežastis – prieš kelerius metus parengti investicijų planai. Aišku, prieš dvejus ar trejus metus parengtame investicijų plane ir kainos atitinka to meto kainas. Dabar jos šiek tiek aukštesnės. O rangovų, kurie būtų pasiryžę dirbti už mažiau – nedaug. Todėl visais atvejais laimi tiek daugiabučiai, kurie į modernizaciją pasižiūri labai atsakingai, stengiasi proceso nevilkinti, suprasdami, kad dokumentų rengimas – užtrunka. Aišku, kiek laiko praeina nuo plano parengimo iki konkurso rangovams paskelbimo taip pat priklauso nuo to, ar name yra skolininkų, ar finansinė institucija greitai išduoda kreditus ir t. t.“, – pastebi pašnekovas.
Gyventojams per brangu, statybininkams – per pigu
Retas daugiabutis, pradėjęs rengtis modernizacijai, išvengia „amžinos“ dilemos: pateikus investicijų planą, gyventojai dažnai pastebi, kad jis – „per brangus“.
„Tai klasikinė problema. Gyventojams – per brangu, statybininkams – per pigu. Tačiau pastebime, kad nepaisant to, dažniausiai investicijų planai būna nei patys pigiausi, nei patys brangiausi. Sėkmingai patvirtinami variantai, kurie yra „per vidurį“. Paprastai žmonės negaili pinigų tik tam, kas yra kompensuojama valstybės 100 proc., – šypsosi pašnekovas. – Tai natūralu. Didžiausias dėmesys skiriamas tam, už ką reikės mokėti ir patiems. Daugelio gyventojų reakcija į pirminę investicijų plano versiją nebūna – „kad būtų kuo geriau“. Visi iš pradžių sako – „kad būtų kuo pigiau“. O tik vėliau apsižiūri, kad gali leisti sau šiek tiek daugiau“, – pasakoja R. Čaplikas.
Išorinės sienos – brangiausios
Birštono būsto energijos taupymo agentūros vadovas, pasakodamas apie tai, kuri investicijų plano eilutė yra brangiausia, nurodo išorinių sienų šiltinimą.
„Brangiausiai kainuoja fasadų šiltinimas, kadangi išorinės pastato sienos, cokolis, požeminės dalies šiltinimas užima didžiausią plotą. Tai sudaro maždaug 30–50 proc. investicijų plano vertės. Čia ir stengiamasi daugiausiai sutaupyti. Dažniausiai pasirenkamas pigesnis – tinkuojamas, o ne ventiliuojamas fasadas“, – sako pašnekovas.
Pokalbio pabaigoje pašnekovas pastebi, kad investicijų plane nurodytos kainos iš tiesų ne visada būna galutinės, tačiau gyventojai neturėtų tikėtis sutaupyti didelių sumų: „Aišku, kartais pavyksta šiek tiek sutaupyti, tačiau paprastai kainų svyravimai nebūna labai žymūs.“
