Remiantis Latvijos centrinės statistikos valdybos duomenimis, per pirmuosius šešis šių metų mėnesius, lyginant su pernai, Jūrmaloje beveik penktadaliu (21 proc.) išaugo turistų skaičius.
Aplankyti didžiausio Baltijos šalyse kurortinio miesto vis dažniau užsuka ir lietuviai. Šiais metais čia apsilankė 43 proc. daugiau lietuvių, lyginant su praėjusiais metais. Jei ir toliau turistų skaičius Jūrmaloje augs, ar miestas bus pasiruošęs ir turės kur juos apgyvendinti?
Nėra lėšų ir paklausos
15min apsilankė Jūrmaloje, kur einant į paplūdimį buvo sunku nepastebėti visai šalia jūros stūksančių ir medžiais apaugusių didžiulių apleistų namų.
Latvijos parlamento narys ir buvęs Jūrmalos miesto meras Romualdas Ražukas 15min tikino, kad namų savininkai stinga lėšų jiems renovuoti.
„Apleisti, nes savininkai neturi lėšų jiems sutvarkyti. Po nepriklausomybės atkūrimo Latvijoje vykdyta reforma kitokia nei Lietuvoje. Latvijoje 100 proc. visas turtas buvo atiduotas savininkams arba jų vaikams, vaikaičiams. Ne visuomet žmonės yra tokie turtingi, kad galėtų išlaikyti namą Jūrmaloje“, – kalbėjo buvęs miesto meras.
Pašnekovo nuomone, Jūrmala yra silpnai besiplečiantis kurortinis miestas, todėl šalia jūros apleistuose namuose, įrengti, pavyzdžiui, viešbučius neapsimokėtų.
„Su viešbučiais Jūrmaloje sunku, matyt, nėra tokio poreikio. Kurortas nesivysto taip kaip Druskininkai arba Palanga. Jūrmala tampa daugiau miegamuoju Rygos rajonu. Galbūt tas ir trukdo“, – tikino R.Ražukas.
Kurortas nesivysto taip, kaip Druskininkai arba Palanga. Jūrmala tampa daugiau miegamuoju Rygos rajonu, – sakė buvęs miesto meras.
Apleisti namai pirkti prieš krizę
Nekilnojamojo turto „Ober-Haus“ biuro Latvijoje rinkos analitikas Martinsas Grinbergsas teigė, kad Jūrmaloje didžioji dalis apleistų namų pirkti prieš krizę.
„Apleisti namai Jūrmaloje priklauso tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims, įskaitant ir nerezidentus, kurie juos pirko 2005-2008 m.
Didžioji dalis jų buvo įsigyta prieškriziniu laikotarpiu siekiant juos nugriauti ir pastatyti individualius namus, daugiabučius, viešbučius ar svečių namus ir parduoti. Tačiau dėl sudėtingų teisės aktų ir kitų dokumentų tvarkymo, kurie neretai kainuoja daugiau nei patys objektai, darbai sustojo“, – laiške 15min rašė M.Grinbergsas.
Dėl sudėtingų teisės aktų ir kitų dokumentų tvarkymo, kurie neretai kainuoja daugiau nei patys objektai, darbai sustojo, – sakė „Ober-Haus“ atstovas Latvijoje.
Tokią priežastį įvardijo ir nekilnojamojo turto bendrovės „Inreal“ pardavimų projektų vadovė Ieva Šikšnytė-Brazienė.
„Manau, kad tai susiję su ankstesniąja krize, kuomet buvo pradėti vystyti nauji projektai. Tačiau atėjus krizei ir patekus į bankrotų administratorių rankas ar teisminius procesus, jie buvo sustabdyti. Kitas dalykas, susijęs su ta pačia krize, turto vertės pasikeitimas. Jeigu buvo įsigyta labai brangiai, šiai dienai skaičiai nebegroja“, – kalbėjo pašnekovė.
I.Šikšnytės-Brazienės teigimu, šalia jūros esančių apleistų namų vietoje įrengti galima daug ką.
„Naudinga ten bet ką įkurti. Iš esmės – Ryga ir Jūrmala yra dvi rinkos, kurios Latvijoje yra pulsuojančios”, – sakė ji.
Nekilnojamojo turto „Ober-Haus“ skyriaus Latvijoje atstovas taip pat informavo, kad Jūrmaloje šiuo metu yra 61 prastos būklės namas. Tai reiškia, kad jų savininkai valstybei moka didesnį turto mokestį. Artimiausiu metu planuojama šį sąrašą papildyti dar 5 objektais.
