Projektą kuria vilniečiai
Didžiulio sporto ir kultūros komplekso Tauragėje statybų klausimas į viešumą iškilo dar 2016-aisiais. Tų metų pabaigoje savivaldybės administracija atliko sporto aplinkos Tauragėje analizę ir galimybių studiją, kurios vienas iniciatorių ir autorių buvo tuometinis mero patarėjas Dovydas Kaminskas. Būtent joje užsiminta, kad Tauragei reikalinga nauja sporto arena, į miestą pritrauksianti viso regiono sporto renginių gerbėjus ir pačius sportininkus.
2017-ųjų sausį Tauragės rajono savivaldybės taryba pritarė projekto įgyvendinimui, areną statyti planuojama J.Tumo-Vaižganto g. 123. Tuo pačiu sprendimu Tauragės rajono savivaldybės administracija įpareigota teikti paraišką Kūno kultūros ir sporto departamentui dėl projekto finansavimo iš Valstybės investicijų 2018–2020 metų programos lėšų. Gavus finansavimą, savivaldybė prie projekto vykdymo trejus metus iš eilės prisidėtų po 20 proc. projekto vertės. Kokia ta vertė, neaišku iki šiol. Neoficialiais skaičiavimais, arenos statybos pareikalautų ne mažiau nei 6 mln. Eur, o gal ir daugiau. Aišku viena – kol kas joks finansavimas projektui vykdyti neskirtas, jokia paraiška nepateikta.
Šių metų sausį savivaldybė pasirašė sutartį su projektuotojais – Vilniaus bendrove „Synergy Solutions“. Arenos projektą ji įsipareigojo sukurti už beveik 80 tūkstančių Eur. O štai balandžio 30-ąją, prabėgus savaitei po naujojo mero inauguracijos, surengtas pirmasis sporto komplekso projektuotojų ir sporto bendruomenės susitikimas, kurio metu aptarti pradiniai projekto sprendiniai. Žiniasklaida į susitikimą nekviesta.
Meras: „Be valstybės paramos projekto neišjudinsim“
Klausimas, iš kur arenai statyti savivaldybės administracija gaus pinigų, kol kas atviras. Suma milžiniška, kada ir kokiais būdais mokesčių mokėtojams ji atsipirks ir ar atsipirks, niekas nežino. Meras D.Kaminskas patvirtino, kad pinigų projektui vykdyti dar neieškota, esą to ir neįmanoma daryti rankose neturint projekto. Tačiau paklaustas, ar arena šią kadenciją Tauragėje tikrai iškils, nors jos reikalingumu ir neabejoja, D.Kaminskas to patvirtinti negalėjo.
– „Tauragės kurjeris“. Arenos statybų reikalingumu neabejojate, nors priešrinkiminiu laikotarpiu ir kilo dėl to ginčų – jūsų oponentai visuomenę įtikinėjo, kad Tauragei tai per brangus projektas. Kokie pirmieji darbai nuveikti?
– D.Kaminskas. Labai labai pradinius brėžinius projektuotojai jau buvo atvežę. Buvome susitikę kartu su projektuotojais ir sporto bendruomene. Su preliminariais brėžiniais dabar važinėsim po Lietuvos arenas – į Kėdainius, Pasvalį, Palangą, dar tarsimės su kitais architektais, turime ir globalių tauragiškių, kurie yra architektai. Jiems jau persiunčiau pirminį projektą, laukiu pastabų, pasiūlymų. O kad arenos reikia, jau nediskutuotina. Taigi tarybos sprendimas buvo priimtas, kad jos reikia. Su politikais mes jau sutarėme šiuo klausimu. Ir debatų metu išsiaiškinom galų gale, kad reikia. Paskui visi pritarė, nuomonės tik išsiskyrė dėl finansavimo klausimo. Čia net nėra kalbos – be valstybės paramos šito projekto tikrai neišjudinsim.
– TK. Tai čia ir yra svarbiausias klausimas – kokie finansavimo šaltiniai? Sklinda gandai, kad finansavimą bandysite gauti per projektą „PPP Lietuva“, pritraukdami privatų investuotoją, kuris investuotų į arenos statybas, o savivaldybė už tai jam eilę metų mokėtų atlygį.
– D.K. Tai viena iš galimybių, bet svarstom ir apie Vyriausybės investicijų programą. Privataus investuotojo pritraukimo procedūra labai ilga, todėl svarstome kelis variantus. Dabar mūsų tikslas – pasiruošti projektą, nes be jo niekur negali judėti.
– TK. Jei reikėtų ieškoti privataus investuotojo, svarstėte, kas tai galėtų būti? Galbūt jau kalbėjote su verslu apie tai?
– D.K. Ne. Tai tik viena iš finansavimo galimybių. Tikrai su niekuo nesu kalbėjęs. Ar investuotojas atsirastų, sunku pasakyti. Dar apskritai reikia iki galo išsiaiškinti, ar mes iš viso einam tuo keliu.
– TK. Tai kaip suprantu nėra galutinio sprendimo, kad arena tikrai iškils, nes sumos reikės didžiulės? Šešių milijonų eurų tikrai reikės?
– D.K. Ne, galutinio sprendimo nėra. Pinigai, taip, didžiuliai. Šešių milijonų eurų būtinai reikės.
– TK. Praėjusią savaitę šalies merai buvo susitikę su Ministru Pirmininku. Gal užsiminėte Sauliui Skverneliui apie Tauragės arenos projektą?
– D.K. Su Ministru Pirmininku tiesiogiai pasikalbėti man nepavyko. Diskutavome apskritai savivaldos, ne atskirų savivaldybių klausimais, bet po keleto dienų buvau susitikęs su keletu Ministro Pirmininko patarėjų, kalbėjome apie arenos būtinybę. Man atrodo, Tauragės sporto arenos klausimas nėra tik Tauragės klausimas. Tai būtų mūsų viso regiono projektas. Eisime ta linkme, kad arena reikalinga ne tik Tauragei, bet ir viso regiono gyventojams.
– TK. Ir vis dėlto ši arena kam būtų skirta – tik sportui ar ir kultūrai? Kino teatras joje būtų?
– D.K. Mūsų tikslas – neišsiplėsti į utopijas. Arena būtų pritaikyta minimum šešioms sporto šakoms: numatyti trys bėgimo takai, aikštelės krepšiniui, mini futbolui, rankiniui, badmintonui, atskira smėlio tinklinio aikštelė, galbūt erdvė dvikoviniam sportui. Kino salės šitame komplekse tikrai nebus. Ją esam numatę kitur, prie bendruomenių namų. Bet šitoje arenoje galės vykti ir koncertai, net kalbos nėra.
– TK. Jei visas sporto gyvenimas bus perkeltas į naująją areną, kas laukia „Bastilijos“ komplekso? Jie nepriekaištaus, kad arena atims iš jų sportininkus ir vietą, kur jie galėtų treniruotis ir vykdyti varžybas?
– D.K. Tai normalu. Sąlygos turi gerėti ir „Bastilija“ jau yra pasenusi. Kitą kartą atvažiavus žmonėms nelabai smagu juos ten nusivesti ir ten jiems rodyti kažką. Mums reikia šiuolaikiškos infrastruktūros.
D.Kaminskas: dabar mūsų tikslas – pasiruošti projektą, nes be jo niekur negali judėti.
Mano, kad privatizuos
„Bastilijos“ sporto komplekso vadovas Vytautas Zėringis sako, kad su juo nei apie „Bastilijos“ ateitį, jei Tauragėje iškiltų nauja sporto arena, nei apie planus ją statyti niekas nekalbėjo. Didžiausias V.Zėringio šiandienos galvos skausmas – kaip sutaupyti malkoms. O reikia nei daug nei mažai – 12 tūkstančių eurų.
Paklaustas nuomonės, kas bus su „Bastilija“, jei Tauragė pasistatys naują sporto traukos objektą, V.Zėringis patikino manantis, kad „Bastilija“ bus privatizuota. Juolab, kad toks klausimas praėjusioje kadencijoje jau buvo kilęs.
– Viskas priklausys, ar savivaldybė gaus pinigų statyboms. Jei ir gaus, arena iškils ne kitąmet ir ne dar kitąmet. Gal net po kokių penkerių– septynerių metų. Kaip politikai nuspręs, su mumis taip ir bus. Dabar tvarkomės ir taupom malkoms. Žinoma, mums taip pat reikėtų visko – ypač stogo remonto ir sienas apšilti, bet vargu, ar „Bastilija“ bus kapitališkai remontuojama, – svarstė V.Zėringis.
