Kalbėdamas apie šiandieninę būsto paklausą, „Re&solution“ gyvenamojo NT grupės vadovas Darius Ringaitis teigia, jog krizinis laikotarpis smarkiai pakoregavo pirkėjų lūkesčius bei galimybes: „Prieš krizę daug kas pervertino savo galimybes, pasiėmė daugiau paskolinės naštos, nei buvo pajėgūs pakelti, tačiau šiandien situacija yra pasikeitusi. Dabar žmonės yra žymiai racionalesni, be to, atsirado ir Lietuvos bankų reguliavimas dėl atsakingo skolinimosi.“
NT eksperto teigimu, didžiausią paklausą turi turtas, kurio bendra suminė vertė neviršija 70–100 tūkst. Eur: „Žmonės kuriasi atokiau nuo centro vystomuose naujuose kvartaluose arba statosi gyvenamuosius namus, kurių kaina svyruoja apie 1000–1200 Eur už kv. m.“
Mažesnis būstas centre ar didesnis, bet užmiestyje?
„Tie, kurie gali leisti sau daugiau, t.y. skirti 100–150 tūkst. Eur sumą būstui, yra išrankesni. Ieškoma būsto, esančio arčiau centro, senamiesčio, geresnių rajonų, kuriame nėra perteklinio ploto, yra suformuotos parkavietės, šalimais yra sukurta socialinė infrastruktūra. Kai kas jau pradeda įvardyti ir kaimynystę, kaip vieną iš svarbių, paklausą lemiančių, veiksnių“, – teigia D.Ringaitis.
didžiausią paklausą turi turtas, kurio bendra suminė vertė neviršija 70–100 tūkst. Eur
D.Ringaitis taip pat pastebi, jog žmonės, galintys skirti tokias lėšas būstui, alternatyviai svarsto apie individualaus namo įsigijimą šiek tiek toliau už miesto ribų, kadangi čia galima rasti didesnio ploto būstą už žemesnę kainą nei mieste.
Tuo tarpu ieškantys išskirtinio būsto ir galintys tam skirti daug lėšų paprastai siekia įsigyti naujos statybos turtą senamiestyje su labai uždara socialine komuna: „Iš prabangių gyvenamųjų namų kvartalų į senamiestį žmonės dažnu atveju keliasi dėl to, kad jų šeimos pamažėjo (vaikai išvyksta mokytis į užsienį), ir nebėra reikalingas didelis gyvenamasis plotas, tampa svarbesnė vieta“, – teigia NT ekspertas.
Auga susidomėjimas 80 kv. m ploto individualių namų projektais
Privačius gyvenamuosius namus projektuojančios įmonės „M3 architektai“ bendradarbių Vitalijaus Avreicevičiaus ir Mariaus Bliujaus pastebėjimu, dauguma žmonių šiandien renkasi racionalius, funkcionaliai suplanuotus gyvenamuosius namus.
„Kartais užklysta ir įdomesnių architektūrinių sprendimų ieškantys užsakovai, tačiau prioritetas, ruošiant gyvenamojo namo projektą, vis dėlto yra teikiamas patogumui, – pasakoja A.Avreicevičius. – Populiariausi – vieno aukšto namai.“
Nedidelio namo privalumas – jį paprasčiau suprojektuoti ir pastatyti. Tokio namo kaina su sklypu gali konkuruoti su Vilniaus būsto kainomis
Jo teigimu, žmonės dažniausiai statosi mūrinius, karkasinius namus; rečiau naudoja metalą, kuris yra brangesnis. „Įprastai užsakovai renkasi tinkuotą, dažytą fasadą, kurį vietomis padailina klinkeriu ar mediena. Rečiau ryžtasi naudoti akmenį ar skardą“, – pasakoja M.Bliujus.
Architekto pastebėjimu, pastaruoju metu didėja susidomėjimas nedidelio, iki 80 kv. m ploto, namų projektais. „Esame parengę netgi atskirą katalogą, nes vis daugiau jaunų šeimų svarsto pirkti sklypą priemiestyje, o ne butą naujesnės statybos daugiabutyje.“
V.Avreicevičiaus skaičiavimais, 80 kv. m ploto namo statyba gali siekti apie 40–45 tūkst. Eur. „Nedidelio namo privalumas – jį paprasčiau suprojektuoti ir pastatyti. Tokio namo kaina su sklypu gali konkuruoti su Vilniaus būsto kainomis“, – pastebi architektas.
Energetinio efektyvumo klausimas vis aktualės
„Dažnas gyvenamojo namo savininkas šiandien svarsto galimybę turėti šilumos siurblius vietoj kieto kuro katilo. Žmonės nebenori kūrentis patalpų malkomis, nebent palieka galimybę turėti krosnį, tačiau dažniau dėl estetinių sumetimų, – teigia V.Avreicevičius. – Kaip papildomą šilumos šaltinį kai kas jau svarsto integruoti saulės kolektorius.“
V.Avreicevičiaus pastebėjimu, vis dažnesnis užsakovas svarsto apie rekuperaciją, tačiau dažniausiai kylantis klausimai – kiek tai kainuos ir ar tikrai verta.
Nuo 2016 m. visi statybos leidimai galės būti išduodami tik A klasės energetinį efektyvumą atitinkantiems namams
Architektų pastebėjimu, energetinio efektyvumo klausimas tampa vis opesnis. „Nuo 2016 m. visi statybos leidimai galės būti išduodami tik A klasės energetinį efektyvumą atitinkantiems namams.
Kadangi dabar yra reikalaujama B klasės, tai bus didelis šuolis projektavimo ir statybos srityse, nes bus reikalaujama žymiai didesnės kokybės darbų statybos, norint šią klasę pasiekti“, – pasakoja M.Bliujus.
M.Bliujaus teigimu, susidomėjimas A klasės namais didėja, tačiau apie šios klasės namus vis dar trūksta kokybiškos informacijos, o ypač įgyvendintų projektų: „Tiek užsakovai, tiek projektuotojai dar sunkiai suvokia, kas yra tas A klasės namas. Nėra aiškumo: ko reikia, kad jis atsirastų, kiek kainuoja projektavimas, statyba, po kiek metų tai atsiperka ir t.t.“
„Svarstoma ir apie nuotolinį namų valdymą, pavyzdžiui, galimybę telefonu įjungti šildymą. Tačiau tai nėra naujovė, tiesiog kol kas viskas remiasi į finansines galimybes“, – teigia V.Avreicevičius.
