„Protingo namo sistema mano namuose įrengta prieš 11 metų, – prisimena R. Skurdenis. – Ji buvo viena pirmųjų Lietuvoje. Tuo metu „Jung“ sudarė galimybę savo darbuotojams lengvatinėmis sąlygomis įsirengti tas sistemas savo namuose ar butuose. Pagrindinis tikslas buvo, kad gyvendami tokiuose namuose mes praktiškai, o ne iš katalogų jas pažintume. Tik turėdamas tiesioginę patirtį vėliau gali pristatyti tą sistemą klientui.“
Valdoma viskas: nuo šildymo iki mėgstamiausios radijo stoties
R. Skurdenis džiaugiasi, jog nors naujosios technologijos labai sparčiai žengia į priekį, joms per dešimtmetį pasikeitus kardinaliai, sienų griauti nereikėjo: prie sistemos sėkmingai pajungtas valdymas išmaniuoju telefonu ar planšete.
„Nė vienas prietaisas per 11 metų nėra pakeistas... Manau, kad ir dar tiek pat laiko jokių techninių bėdų neiškils – tai profesionalaus lygio sistema“, – sakė bendrovės vadovas.
Jo bute įdiegtas šviesų valdymas (įjungimas, išjungimas, šviesos intensyvumo reguliavimas, šviesos scenos – skirtingi apšvietimo scenarijai skirtingoms situacijoms). Taip pat automatiškai valdomas ir šildymas: butas šildomas elektra – brangiausiu egzistuojančiu būdu, todėl R. Skurdeniui buvo ypač aktualūs šilumą taupantys sprendimai; vėdinimas (automatiškai atsidarantys ir užsidarantys stoglangiai, taip pat prie tos pačios sistemos prijungti ir ventiliatoriai vonioje, tualete bei gartraukis), apsaugos sistema, vaizdo stebėjimo sistema, telefonspynė, muzikinė sistema, stoglangių išorinės žaliuzės.
Likus 5 minutėms pradeda atsidarinėti išorines žaliuzės – taip į butą įleisdamos šviesos, natūraliai budinamės ne nuo žadintuvo, o nuo šviesos kiekio. Žiemą, tamsiais rytais, tą darbą atlieka šviestuvai – jie pamažu įsižiebia.
Kaip atrodo eilinė diena gyvenant tokiame name?
„Sistema turi kelis veikimo scenarijus, kurie pasileidžia automatiškai pagal paros laiką arba poreikį – juos galima perjungti vienu paspaudimu telefone, planšetėje ar sienoje įmontuotame lietimui jautriame ekrane. Turime du pagrindinius režimus: įprastinį ir atostogų. Režimus gali susidėlioti pats vartotojas ir jie yra visiškai individualūs. Pavyzdžiui, atostogų režimą įjungiame išvykdami ilgesniam laikui ir po šio veiksmo visos sistemos automatiškai persijungia į ekonominį režimą. Jis nesikeičia iki mūsų sugrįžimo datos (arba iki tol, kol mobiliųjų įrenginių pagalba jį perjungiame į įprastą)“, – sako pašnekovas.
Namas jau prieš valandą pradeda ruoštis pažadinti šeimininkus
Įprastas – tai kasdieninis režimas, suprogramuotas pagal R. Skurdenio šeimos poreikius. Kaip visa tai vyksta? Likus valandai iki meto, kai šeima keliasi, butas pradeda tam ruoštis (ir ruošti visus miegančius): nustatoma aukštesnė temperatūra, vonioje ir tualete pradeda šilti elektrinės grindys –kad atsikėlus jos jau būtų šiltos. Tas pats vyksta su rankšluosčių džiovintuvu.
„Likus 5 minutėms pradeda atsidarinėti išorines žaliuzės – taip į butą įleisdamos šviesos, natūraliai budinamės ne nuo žadintuvo, o nuo šviesos kiekio. Žiemą, tamsiais rytais, tą darbą atlieka šviestuvai – jie pamažu įsižiebia. Papildomai galima paleisti groti mėgstamą radijo stotį ar muzikos kūrinį“, – sako R. Skurdenis.
R. Skurdenio vonioje įrengti judesio davikliai, tad įėjus į patalpą šviesos įsijungia automatiškai (tik naktį specialiai būna ne tokios ryškios). Tuo pačiu užgroja mėgstama radijo stotis. „Ryte prausiantis, skutantis visai smagu klausytis muzikos, išgirsti žinias“, – sako R. Skurdenis.
Šeima dar nebūna spėjusi išeiti į darbus ar mokyklas, kai prasideda atvirkštinis procesas – būstas pradeda mažinti temperatūrą. Bet kokiu atveju, šilumos užtenka, kol visi išsiskirsto.
Itin patogu, kad valdiklio ekrane galima matyti lauko ir vidaus temperatūrą. Tuomet jau prausiantis galima pagalvoti, ką tinkamo tokiam orui apsirengti.
Paskutiniam išeinančiam iš namų tereikia paspausti vieną mygtuką prie išėjimo durų ir sistema galutinai pereina į ekonominį režimą, įjungiama signalizacija, atjungiamos visos nereikalingos rozetės (kur galėjo netyčia būti palikti kokie nors pavojingi įrenginiai, pavyzdžiui, lygintuvas). Uždaromi langai ir žaliuzės.
„Taip butas ir būna, kol lieka maždaug valanda iki pirmųjų šeimos narių grįžimo iš darbų, mokyklų. Tada jis prabunda ir vėl temperatūra kyla (jei nukrito) iki komfortinės – kad grižus namiškiams viskas jau būtų paruošta“, – kasdiene rutina dalinasi R. Skurdenis.
Vonioje ir koridoriuje jungtukų išvis nėra
Vakare, likus valandai iki ėjimo miegoti, sistema pradeda pereidinėti į kitą režimą – naktinį.
„Naktinis režimas reiškia, kad miegamuosiuose temperatūra sumažinama pora laipsnių nuo vadinamosios komfortinės temperatūros (ir sveikiau miegoti, ir ekonomiškiau), o tuose kambariuose, kurie naktį bus tušti, šildymas apskritai atjungimas. Iš inercijos tą valandą, kol visi eina gulti, dar būna šilta. Na, ir viskas vėl kartojasi iš pradžių“, – šypsosi pašnekovas.
Savaitgalį šeimos nariai miega ilgiau ir gulti eina vėliau, todėl dviem laisvadieniams per savaitę parinktas kiek vėlesnis namo „prabudimo“ ir „užmigimo“ režimas.
„Visada režimus ar atskirus protingo namo sistemos parametrus galima keisti – tiesiog rankinio valdymo būdu. Tai patogu daryti išmaniais valdikliais, kurie įrengti ant sienų vietoje įprastų jungiklių ir atlieka kartu ir jungiklių, ir termostatų, ir ekranėlių vaidmenį“, – sako R. Skurdenis.
Pašnekovo namų koridoriuose, vonioje, tualete jungiklių apskritai nereikia – ten įrengti judesio davikliai. Kitose patalpose šviesos valdomos dažniausiai šviesos scenomis – vienu paspaudimu galima apšvietimą perjungti į „pietaujame“, „vakarėlis“ ar „skaitymas“ režimą. Visi šviestuvai (o jų bute daug ir įvairių – nuo įprastų baltų iki spalvotų) yra reguliuojami automatiškai.
Tiesa, vonioje vietoje jungiklių yra prietaisų skydelis. Jis valdo šviesą, temperatūrą, laikinai blokuoja judesio daviklį (kai norima ramiai pagulėti vonioje, ir kad šviesa neužgestų), taip pat jo pagalba galima reguliuoti muziką.
„Valdiklis įmontuotas veidrodyje, todėl labai patogiai pasiekiamas. Jis skirtas tik tam, jei norime pakeisti tam tikrus parametrus, tuo tarpu šviesas ir muziką judesio davikliai įjungia automatiškai. Itin patogu, kad valdiklio ekrane galima matyti lauko ir vidaus temperatūrą. Tuomet jau prausiantis galima pagalvoti, ką tinkamo tokiam orui apsirengti“, – sako R. Skurdenis.
Ar protingas namas tinka chaotiškai asmenybei?
Dar vienas daugeliui neįprastas įrenginys ant pašnekovo būsto sienos – pirštų antspaudų skaitytuvas. R. Skurdenis paaiškina, jog jis valdo signalizaciją (t.y. ją atjungia), identifikuoja, kuris šeimos narys grįžo namo.
„Buto funkcionalumas gali skirtis nuo to, kas grįžo: tėvai ar vaikai. Kol vaikai maži, dalis funkcijų jiems gali būti blokuojamos“, – sako „Jung Vilnius“ vadovas.
Klausant jo, mano akyse iškyla tvarkingos šeimos gyvenimo vizija: visi kasdien tvarkingai keliasi, panašiu metu sutartinai eina miegoti. Ak...
Aš nuoširdžiai nežinau, kelintą valandą eisiu miegoti, kada kelsiuosi. Tik apytikriai... Ar tos atsiveriančios langų ritininės užuolaidos ar žaliuzės turi „atidėti“ komandą? Gal kokį nors stebuklingą mygtuką lovos atkaltėje, leidžiantį namui suprasti, kad šeimininkui šįryt mirtinai reikia tų papildomų 5 minučių miego? Tegul muzika dar persijungia į lopšinę...
Kuriozas nutiko tik pačią pirmąją naktį, kai prieš 11 metų isikėleme į butą... Prapliupo liūtis ir vietoj to, kad stoglangiai automatiškai užsidarytų – jie visi atsidarė!
„Nėra jokios problemos, – šypsosi R. Skurdenis, klausydamas mano nuogąstavimų. – Protingo namo projektas visada daromas individualiai kiekvienam klientui ir derinamas prie jo gyvenimo būdo. Žinoma, tam tikra prasme pastatų automatika ir scenarijai disciplinuoja – bet tik todėl, kad yra siekis sutaupyti. Jei šis klausimas nėra aktualus – sistemą galima daryti visai kitokią. Čia kaip „Lego“ – iš tų pačių kaladėlių galima pastatyti ir rūmus, ir modernų naujausiomis technologijomis aprūpintą pastatą, ir dar šalia malūnsparnį. Viskas – pagal poreikį.“
Vakarą, kai „nesusišnekėjo“ su namu, prisimins ilgai
Ir vis dėlto – ar niekada nepasitaiko kokių nors kurioziškų situacijų, kai sudėtinga techninė sistema mėgina „suvokti“ savo gyventojo poreikius?
„Dauguma dalykų vyksta automatiškai, tad susipainioti labai sunku... Tačiau kartais reikia ką nors nustatyti ir rankiniu būdu, pavyzdžiui, padidinti temperatūrą svetainėje, nes grįžau piktas ir norisi šilumos. Taip – žmonės skirtingai jaučia temperatūrą priklausomai nuo emocinės busenos, bet protingas namas kol kas dar negali jos nustatyti“, – optimistiškai į ateitį žiūri bendrovės „JUNG Vilnius“ vadovas.
Jo teigimu, protingą namą valdyti – labai paprasta, nes simboliai ant valdiklių yra labai aiškūs. Apie tai pagalvota iš anksto – valdymo elementai turi būti ergonomiški, patogūs, ir dar be to – gražūs.
„Kuriozas nutiko tik pačią pirmąją naktį, kai prieš 11 metų isikėleme į butą... Prapliupo liūtis ir vietoj to, kad stoglangiai automatiškai užsidarytų – jie visi atsidarė, – juokiasi R. Skurdenis. – Tai buvo programavimo klaida... Kitaip tariant, supainiotas nuliukas ir vienetukas (programavimo kalbos elementai, – red. past.). Nuo tos nakties žinome: specialisto, kuris irenginėja tokias sistemas kvalifikacija yra labai labai svarbi. Net geriausią įrangą galima paversti metalo krūva, jei specialistas neturi reikiamos kvalifikacijos“.
Mėgina kalbėtis su namu
R. Skurdenis prisipažįsta: tai, kad sistema taupo kaštus, buvo vienas aktualiausių jos privalumų jam asmeniškai. Mat, tiek palėpėje esantį būstą, tiek karštą vandenį jis turi šildyti elektros energija. O nereguliuojant šildymo ir karšto vandens paruošimo intensyvumo, būsto išlaikymo kaštai būtų itin dideli. Įsidiegęs protingo namo sistemą, „Jung“ vadovas pasiekė, kad būsto išlaikymo kaštai būtų trečdaliu mažesni nei anksčiau jame gyvenusių šeimininkų.
„Jei kambarys nenaudojamas – nešildomas arba šildomas mažiau, jei atidaromas langas – toje patalpoje iškart pereinama į ekonominį režimą. Šildomos grindys ar net rankšluosčių džiovintuvas tualete ir vonioje – visi šie įrengimai veikia tik tada, kai tam yra poreikis. Ir viskas vyksta automatiškai“, – kalbėjo R. Skurdenis.
„Kiekviename objekte situacija yra skirtinga ir tai priklauso nuo daug veiksnių: šeimos gyvenimo būdo, patalpų šiluminių savybių. Bet kuriuo atveju, pastatų automatika gali padėti sutaupyti bent 30 proc. energijos. Kalbu apie energijos (mano atveju elektros, kitur – dujų ir elektros ar dar kitaip) sutaupymą – pinigais tai gali būti visai kitokie skaičiai, nes elektros kaina prieš 11 metų ir dabar labai skyrėsi“, – kalbėjo R. Skurdenis.
Per daugiau nei dešimtmetį pasikeitė ne tik elektros kaina, bet ir protingų namų technologijos.
„Atsirado nauji logikos elementai, kurie gali analizuoti energijos suvartojimą, taip pat LED šviestuvai, kurių valdymas skiriasi. Kita vertus, mano butas buvo įrengtas kaip tiems laikam labai moderniai. Sistema gera tuo, kad ji lengvai išplečiama – nesunku ją papildyti naujomis funkcijomis, viskas veikia vieningo KNX standarto protokolu. Šiuo metu namuose išbandau valdymą balsu su „Amazon Alexa“ ir „Apple Siri“. Čia matau didžiulę perspektyvą – juk bendravimas balsu žmogui yra natūraliausias, tad kodėl protingam namui negalime duoti komandų žodžiu?“ – svarstė R. Skurdenis.
