Penktadienį buvo sušauktas Profsąjungų rūmus valdančios bendrovės kreditorių susirinkimas, kuriame svarstyta, ką toliau daryti su pačia įmone ir apleistu pastatu ant Tauro kalno. Šiuo metu bendrovę valdantis bankroto administratorius informavo, kad pastatą nuspręsta parduoti.
„Nutarta pardavinėti turtą pagal paskelbtą ir Registrų centro nustatytą kainą. Taip pat kol kas tęsti patalpų nuomą iki naujo savininko atėjimo arba iki tol, kol uždraus naudotis tuo pastatu. Pastatą planuojame parduoti už 11,53 mln. eurų, pagal Registrų centro vidutinę rinkos kainą“, – 15min sakė S.Poškus.
Anot jo, kadangi turtas yra įkeistas, jis bus parduodamas per varžytines, kurios, jei niekas nepasikeis, turėtų prasidėti po poros savaičių.
„Yra vienintelis būdas parduoti – skelbti varžytines. Taip bus pradžioje pardavinėjamas. Jeigu neįvyks varžytinės, tada kreditoriai gali rinktis kitą būdą. Bet pradžioje įvyks dvejos varžytinės. Jeigu nutarimo niekas neapskųs, pirmosios bus surengtos po dviejų savaičių“, – teigė S.Poškus.
Be to, nuspręsta iškelti Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ieškinį.
„Esame pateikę Vilniaus apygardos administraciniam teismui pareiškimą dėl žalos atlyginimo. Mūsų manymu, savivaldybė neteisėtai priskaičiavo padidintus nekilnojamojo turto mokesčius“, – kalbėjo S.Poškus.
Bankroto administratorius anksčiau 15min sakė, kad šiuo metu bendrovės skolos kreditoriams siekia apie 11 mln. eurų, dar apie 2,31 mln. eurų į pastatą yra investavę jos akcininkai.
Jokių daugiabučių ant Tauro kalno
Vilniaus miesto vyriausiasis architektas Mindaugas Pakalnis 15min teigė, kad Vyriausybei yra pateiktas siūlymas įrengti vietoje Profsąjungų rūmų koncertų salę. Jo manymu, šioje vietoje negali būti komercinės paskirties objektas.
„Mes toliau darome detalųjį planą, yra numatyta visuomeninė paskirtis tame objekte. Pateikėme vyriausybei siūlymą, kad ši vieta būtų geriausia vieta klasikinės muzikos salei. Mes jį matome kaip pagrindinę vietą būtent visuomeniniam objektui. Jis yra ženkliškoje vietoje ir ten tikrai negali būti daugiabučių projektas“, – mano jis.
Paklausus, ar turtą savivaldybė planuoja perimti savo lėšomis ar lauks Vyriausybės pagalbos, miesto architektas negalėjo atsakyti. Tačiau pažymėjo, kad bendrovė skolinga miestui, o pastatą galima būtų perimti visuomenės poreikiams.
„Ten yra didžiuliai įsiskolinimai, daug skolinga įmonė ir savivaldybei. Manau, tą turtą galima būtų paimti visuomenės poreikiams, išpirkti už sutartą kainą ir vietoje jo padaryti normalų visuomeninį objektą“, – kalbėjo jis.
Vienintelis pirkėjas – valstybė
Nekilnojamojo turto plėtros bendrovės „Citus“ Investicijų ir analizės skyriaus vadovo Arnoldo Antanavičiaus manymu, vienintelis įmanomas Profsąjungų rūmų pirkėjas – valstybė. Be to, šiuo meto įvardyta kaina yra per didelė.
„Manau, realiausias yra vienas pirkėjas – valstybė. Jeigu yra vienas pirkėjas, tada kaina gali būti labai maža, o jei pirkėjas tai žino, tuo gali pasinaudoti. Ta vertė, kuri yra įvardinta, tikrai toli nuo kainos, kurią galėtų sumokėti už šį objektą. Pagrindinė problema, kad neaiškus šio objekto panaudojimas. Komerciškai labai sunku įsivaizduoti, kad atsirastų pirkėjas, kuris norėtų priimti riziką. Jei negalima komerciškai daikto panaudoti, kyla daug klausimų dėl kainos ir ta vertė, kuri paskaičiuota, nebūtinai atitinka kainą“, – komentavo jis.
Praėjusių metų liepą baigėsi žemės sklypo, ant kurio stovi Profsąjungų rūmai, nuomos sutartis. Dabar įmonei priklauso pats pastatas, todėl, A.Antanavičiaus teigimu, pardavus pastatą, naujasis savininkas turėtų kreiptis į NŽT dėl žemės nuomos.
NT paslaugų bendrovės „Newsec Advisers LT“ Tyrimų ir analizės grupės vadovas Baltijos regione Mindaugas Kulbokas BNS sakė, kad Profsąjungų rūmai greičiausiai turėtų tapti valstybės arba savivaldybės pirkiniu, nes jos turi aiškią viziją, kokios veiklos turėtų vykti ant Tauro kalno.
„Kalbėti apie konkretaus objekto vertę nenorėčiau, tačiau šis atvejis man labai panašus į Sporto rūmų, kai Turto bankas iš bankrutavusios įmonės administratoriaus išpirko objektą ir turėjo intenciją, kad šalia kurtųsi verslas, o investicijos grįžtų sumokėtų mokesčių forma. Man šie atvejai analogiški. Jeigu kas nors nori, kad ta legenda apie J.Basanavičiaus surinktais pinigais finansuotą pastatą išliktų, turi to imtis. Ir tai savivaldybė galėtų įgyvendinti“, – BNS kalbėjo M.Kulbokas.
Praėjusiais metais rūmus norėjusį įsigyti investuotoją konsultavęs nekilnojamojo turto ekspertas, prašęs jo neįvardinti, BNS teigė, kad tuomet turtas buvo parduodamas už 11 mln. eurų, tačiau jis buvo pasiryžęs mokėti ne daugiau kaip 6 mln. eurų.
NT bendrovės „Colliers International Advisors“ Investicijų konsultantė Giedrė Kulakovienė teigė, kad iš pirmo žvilgsnio sunku įvertinti, už kiek būtų galima parduoti Profsąjungų rūmus.
„Dėl pačio objekto kainos būtų sunku vertinti, kadangi ji priklauso nuo daugelio dalykų, pavyzdžiui, nuo būsimos paskirties, todėl vienareikšmiškai atsakyti tikrai sudėtinga. Kita vertus, tai kad Profsąjungų rūmai yra ant valstybinės žemės tikrai mažina objekto patrauklumą, ypač įvertinus, kad paskutiniu metu valstybinių institucijų pozicija nėra nusistovėjusi“, – BNS sakė G.Kulakovienė.
Meras susitiko su premjeru
Ketvirtadienį Vilniaus meras susitiko su premjeru Sauliumi Skverneliu, kur aptarė savivaldybės planus buvusių Profsąjungų rūmų Vilniuje ant Tauro kalno vietoje įrengti koncertams ir renginiams skirtą erdvę.
Pasak mero, detaliajame plane numatyta, kad šis pastatas yra visuomeninės paskirties, tačiau jokių permainų siekiant pritaikyti erdves visuomenei, anot jo, per pastaruosius dešimtmečius neįvyko.
Pastatą valdo bendrovė „VIPC Vilnius“, jos kreditoriai – šios įmonės dabar jau vienintelė akcininkė „Donseta“ – gruodį iškėlė „VIPC Vilnius“ bankroto bylą. Būtent „Donseta“ pretenduoja ir į didžiausią įmonės turto dalį – 10,7 mln. eurų, visų kreditorių reikalavimai siekia 11,04 mln. eurų.
2015-aisiais sklypo naudojimo paskirtis pakeista iš visuomeninės į rekreacinę, sprendimą kritikavę Vilniaus konservatoriai tvirtino, kad tai leidžia teritorijoje statyti ir gyvenamuosius namus. Administracija tai neigė.
Meras sakė matantis įmonės piktnaudžiavimą procedūromis dar anksčiau siekiant čia pasistatyti gyvenamuosius namus ir bandant tam gauti savivaldybės leidimus.
„Tam savivaldybė pasipriešino ir tikrai nesutiks. Ir mokesčių inspekcija aktyviai dalyvavo procesuose, nes savininkai buvo skolingi kelis šimtus tūkstančių, mokesčių inspekcija kažkodėl aktyviai neišieškodavo tos sumos, tad ir bankroto procedūra, panašu, tada ir buvo paskelbta“, – teigė jis.
Meras jau anksčiau yra užsiminęs, kad pastatas gali būti ne tik išpirktas, bet ir perimtas visuomenės poreikiams, to jis neatmeta ir dabar.
„Jei mes turime sutarimą dėl šio objekto, o aš manau, kad turime ten turėti koncertų salę, tai tokiu atveju sutariame, kad ieškome galimybių, kaip tuos rūmus išpirkti ar visuomenės poreikiams paėmimo būdu gauti ir pastatyti ten puikią, Lietuvą reprezentuojančią koncertinę salę. Yra du variantai: susitariame ir nuperkame arba paimame visuomenės poreikiams“, – sakė R.Šimašius.
