Vienas iš projekto autorių, architektas Marijus Surdokas pasakojo, kad mintis sukurti savą viziją kilo spontaniškai, keliaujant pro vadinamuosius Profsąjungų rūmus ir klausantis mero Remigijaus Šimašiaus pasakojimo apie ateities planus.
„Pastebėjome, kad visur tik kalbama apie Tautos namų idėją, bet niekas neturi apčiuopę to objekto, kuris ten galėtų būti. Norėjome sukurti viziją, kuri paskatintų tolimesnes kalbas. Pasižiūrėjome į pastatą, mums kilo idėjų, parengėme ir pristatėme savo viziją“, – pasakojo bendrovės „Baltic Architects Group“ architektas.
Pastatas turi atitikti Tautos namų viziją
M.Surdoko teigimu, prieš kuriant viziją, į pastatą ir viešąją erdvę buvo pažiūrėta iš esmės – išanalizuoti buvęs architektūriniai konkursai, domėtasi Tautos namų idėja, pabrėžti svarbiausi būsimo pastato akcentai. Siūlomame architektų sprendime svarbiausias ne fasadas, o jo funkcija.
„Skelbtas ne vienas konkursas, bet užsakovai buvo verslo atstovai ir viešo pastato funkcija nebuvo iki galo išpildyta. Tame, ką mes siūlome, svarbiausia ne namo fasadas, o pastato schema, sprendimai, kurie tarnautų Tautos namų idėjai. Pastatas turi būti viešas ir lengvai prieinamas“, – 15min sakė jis.
Architektų siūlomame variante pirmame aukšte būtų įrengta viešoji erdvė, kuri tarnautų kaip susirinkimų, laisvalaikio praleidimo vieta. Viduryje būtų visus reikalavimus atitinkanti koncertų ir konferencijų salė, o iš šonų – erdvės kurtis nevyriausybinėms organizacijoms, taip pat steigtis šokių ir kitokioms studijoms.
Vyriausiasis Vilniaus miesto architektas Mindaugas Pakalnis džiaugėsi tokiais siūlymais. Jo nuomone, tokie darbai vėliau leis lengviau įgyvendinti projektą.
„Labai gražus jaunų žmonių darbas ir iniciatyva. Aišku, tokiam objektui projektuotojas turi būti parinktas konkurso tvarka, bet pateikti priešprojektiniai siūlymai, idėjos, padeda iškristalizuoti mintis, kas ten turėtų ir galėtų būti, kaip galėtų atrodyti. Tas labai sveikintina. Kaip miesto architektas, esu jiems labai dėkingas“, – teigė jis.
Rūmus bandys perimti
Pasak M.Pakalnio, šiuo metu rengiamas Tauro kalno teritorijos sutvarkymo detalusis planas, po kurio turėtų sekti Profsąjungų rūmų paėmimo visuomenės poreikiams procedūros.
„Baigiamas rengti detalusis planas, jame numatytas to objekto (Profsąjungų rūmų – 15min past.) poėmis visuomenės poreikiams. Dabar sprendžiami teisiniai klausimai, kokiu būdu pastatas galėtų pereiti visuomenei.
Plėtotojai siūlė derybų būdu iš jų nusipirkti, todėl natūralu, kad tuomet eina kalba apie kainą. Jeigu paimama visuomenės poreikiams, tuomet yra tam tikra tvarka, kaip yra kompensuojama už tą turtą ir toliau plėtotojas gali ginčyti teismuose sumokėtą kainą. O jeigu derybų būdu, tuomet tiesiog sutariama tam tikra suma. Savivaldybė dabar nuėjo tuo oficialiuoju teisiniu, o ne derybų keliu. Dabar bus pabaigtas detalusis planas, o jį pabaigus bus galima pradėti poėmį visuomenės poreikiams“, – 15min aiškino jis.
Paklausus, kodėl visgi nuspręsta eiti šiuo keliu, o ne derėtis su dabartiniais pastato savininkais, vyr. miesto architektas tikino, kad dabartinė pastato kaina – per didelė.
„Dabartinė pastato vertė, apie 11 mln. eurų, akivaizdžiai pervertinta. Vertinta pagal toje zonoje komercinei statybai galimas kainas, o tas pastatas niekada nebuvo numatytas kaip komercinis objektas“, – mano M.Pakalnis.
Už buvusius Profsąjungų rūmus pastatą valdanti bendrovė „VIPC Vilnius“ prašo apie 11,5 mln. eurų.
Kultūros ministerijos planuose – koncertų salė
Tuo tarpu Kultūros ministerija savo planuose mato ne Tautos namus, o nacionalinę pasaulinius standartus atitinkančią koncertų salę.
„Kultūros ministerijos planuose nėra Tautos namų projekto. Sudaryta darbo grupė, turinti parinkti geriausią vietą, atsižvelgiant į urbanistinius, akustinius ir kitus reikalavimus. Kultūros ministerijos prašymu, Vilniaus miesto savivaldybė pasiūlė keletą vietų, kuriose, jos manymu, tokia koncertų salė galėtų atsirasti“, – rašoma 15min atsiųstame Kultūros ministerijos atsakyme.
M.Pakalnio teigimu, savivaldybė vietą ant Tauro kalno mato kaip prioritetinę, tačiau pasiūlė ir kitas, pavyzdžiui, aikštelę prie Seimo, kur dabar statomi automobiliai, Seimo garažus prie Žaliojo tilto ir VRM kultūros namus.
Vyksta teisminiai ginčai
Pastatą valdanti bankrutuojanti bendrovė „VIPC Vilnius“ nuo gaisro nukentėjusius Profsąjungų rūmus įsigijo 2004 metais. Jos kreditoriai – šios įmonės dabar jau vienintelė akcininkė „Donseta“ – gruodį iškėlė „VIPC Vilnius“ bankroto bylą. Būtent „Donseta“ pretenduoja ir į didžiausią įmonės turto dalį – 10,7 mln. eurų, o visų kreditorių reikalavimai siekia 11,04 mln. eurų.
Kovo pabaigoje „VIPC Vilnius“ bankroto administratorius kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą dėl esą neteisėtais veiksmais padarytos apie 302 tūkst. eurų žalos, pasireiškusios padidintu nekilnojamojo turto mokesčio ir valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifo taikymu 2012–2016 metų laikotarpiu, atlyginimo.
Profsąjungų rūmus valdančios bankrutuojančios įmonės bankroto administratorius į teismą kreipėsi ir balandį – šįkart dėl esą savivaldybės neveiksnumo ir trukdymo tvarkyti pastatą. Teigiama, kad bendri įmonės nuostoliai siekia beveik 12 mln. 138 tūkst. eurų žalą.
Vilniaus meras R.Šimašius ankstesniuose komentaruose tokius kaltinimus atmetė ir sakė, kad pati įmonė valstybei skolinga apie 300 tūkst. eurų nekilnojamojo turto mokesčio.
Vilniaus savivaldybės taryba pernai rugsėjį pripažino Taurakalnio teritoriją bei buvusių Profesinių sąjungų rūmų žemės sklypą svarbiais vietos bendruomenei, o dar 2012-aisias priėmė rezoliuciją dėl Tautos namų projekto įgyvendinimo 2018-aisiais minint Vasario 16-osios Lietuvos nepriklausomybės akto 100-metį.
1911 metais ant Tauro kalno buvo nupirktas žemės sklypas Tautos namams pastatyti. Projekto iniciatorius Jonas Basanavičius važiavo į JAV rinkti lėšų statyboms. Tačiau ir tuomet Tautos namai Vilniuje neatsirado.