„Daugiabučių energinio efektyvumo didinimo programos metu Marijampolės savivaldybėje buvo suformuoti trys daugiabučių namų kvartalai. Šiuo metu Marijampolėje iš viso yra atnaujinti 53 daugiabučiai namai. Šiuo metu dar 6 daugiabučių projektuose vykdomi rangos darbai,“, – sako Marijampolės savivaldybės administracijos Turto valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Aušra Kriščiūnaitė.
Be to, paskutinio aplinkos ministro kvietimo metu buvo pateiktos 7 paraiškos daugiabučių atnaujinimui – visi projektai pateko į finansuojamų atnaujinimo (modernizavimo) projektų sąrašą.
Visapusiškas kvartalų atnaujinimas
Kvartalinės renovacijos metu atnaujinti daugiabučiai namai, viešieji ir kitos paskirties pastatai tampa vizualiai patrauklesni, o žmonės daugiau laiko praleidžia drauge bendrose viešosiose zonose, sutvarkytose poilsio erdvėse.
„Kompleksinė renovacija keičia miesto veidą tiek vizualiai, tiek socialine prasme. Atnaujinus daugiabučių namų infrastruktūrą, aplinka tampa gražesnė, patrauklesnė būsto ieškantiems žmonėms. Taip pat pastebime išaugusį gyventojų bendruomeniškumą – renovacijos metu žmonės susibendrauja, kvartalas tampa judresnis, gyvybingesnis. Džiugu tai, jog žmonės atranda malonias veiklas šalia namų, todėl norėdami kažką nuveikti, nebūtinai turi važiuoti į miesto centrą“, – pasakoja pašnekovė.
Svarbus savivaldybės įsitraukimas
Marijampolės savivaldybė yra aktyviai įsitraukusi į daugiabučių ir jų aplinkos atnaujinimą: mieste vykdomas daugiabučių aplinkos, viešosios paskirties pastatų atnaujinimas, taip pat aktyviai tvarkoma infrastruktūra ir bendrosios miesto erdvės.
„Kartu su mūsų programos administratoriumi teikiame visą informaciją, susijusią su kvartalų atnaujinimu – tiek interneto svetainėje, tiek gyvomis konsultacijomis. Taip pat viešiname įgyvendintus projektus, taip skatindami žmones domėtis daugiabučių namų ir jų gyvenamosios aplinkos atnaujinimu bei modernizacijos teikiama nauda“, – teigia A. Kriščiūnaitė.
Pašnekovė pažymi, kad skatindama daugiabučių namų atsinaujinimą, savivaldybė pirmenybę teikia atnaujintiems daugiabučiams: „Pirmiausia, stengiamės koncentruotis į jau renovuotų daugiabučių grupes, taip norėdami išlaikyti modernizacijos darbų nuoseklumą, o tuo pačiu – paskatinti ir kitus gyventojus renovuoti būstą.“
Reikšmingas energinis miesto efektyvumas
Kvartalinės renovacijos metu atsižvelgiama ne tik į daugiabučių gyvenamosios aplinkos sutvarkymą – automobilių stovėjimo aikštelių, vaikų žaidimų, sporto ir poilsio zonų, taip pat šaligatvių ir dviračių takų atnaujinimą. Lygiai taip pat yra svarbu diegti energinį miesto efektyvumą bei tvarumą užtikrinančias priemones – seną gatvių apšvietimą pakeisti LED lempomis, skatinti inžinerinių tinklų modernizaciją.
„Daugiabučių modernizacija vienareikšmiškai daro teigiamą įtaką miesto tvarumui, ypač sumažinus šilumines energines daugiabučio sąnaudas. Visų pirma, tiesioginę naudą patiria gyventojai, kadangi jiems nebereikia tiek daug mokėti už šildymą, tačiau tuo pačiu – į atmosferą yra išmetama mažiau anglies dvideginio, kuris prisideda prie klimato kaitos. Kiekvienas darbas yra svarbus ir leidžia siekti racionalaus energinių išteklių naudojimo“, – pastebi A. Kriščiūnaitė.
Anot pašnekovės, atnaujintos šiluminės trasos taip pat leidžia sumažinti šilumos nuostolius, todėl savivaldybė skatina atsakingas įmones pamažu modernizuoti inžinerines sistemas.
Pasikeitęs gyventojų požiūris
Pašnekovės teigimu, kompleksinė renovacija žmonėms pirmiausia siejasi su mažesnėmis išlaidomis šildymui bei finansiniais įsipareigojimais, todėl šiuo požiūriu valstybės parama yra labai svarbi: nepaisant didelių investicijų, žmonės įvertina, kad kasmet atliekami kosmetiniai remontai ilguoju laikotarpiu taip pat pareikalaus daug lėšų, o jaučiama nauda bus žymiai mažesnė.
„Vienas didžiausių kompleksinės renovacijos privalumų, jog atnaujinimas apima tiek daugiabučius namus, tiek jų gyvenamąją aplinką – taip žmonės greičiausiai pajaučia gyvenimo kokybės pokyčius ir modernizacijos naudą. Pastebime, kad gyventojai renovaciją vis labiau sieja ne tik su mažesnėmis išlaidomis šildymui, bet ir daugiau apimančiu gyvenimo kokybės pagerėjimu – patrauklesne, komfortiškesne, saugesne, kasdieniams poreikiams labiau pritaikyta gyvenamąja aplinka“, – pasakoja A. Kriščiūnaitė.
Anot pašnekovės, lyginant dabartinę situaciją su pirmaisiais daugiabučių modernizacijos projektais, galima pastebėti, jog gyventojai vis aktyviau įsitraukia į renovacijos procesą ir sieja jį ne tik su savo daugiabučiu.
„Esminis skirtumas – pasikeitęs gyventojų požiūris. Šiandien gyventojai domisi ne tik apie savo daugiabučio modernizaciją ir tam reikalingas priemones, bet ir galimybėmis sutvarkyti gyvenamąją aplinką – automobilių stovėjimo aikštelę, seną apšvietimą, vaikų žaidimo aikšteles, lietaus nuvedimo sistemas ir pan. Svarbu tampa ir tai, kas vyksta aplink gyvenamąjį namą, kokia aplinka jį supa“, – teigia A. Kriščiūnaitė.
Labiausiai motyvuoja kiti pavyzdžiai
Įsibėgėjant renovacijos procesams, daugėja modernizuotų daugiabučių namų, o tuo pačiu – sėkmingų renovacijos pavyzdžių bei istorijų, kurios sklinda iš lūpų į lūpas.
„Gyventojus labiausiai motyvuoja kaimyninis pavyzdys: žmonės domisi atnaujintais namais, jų renovacijai parinktomis priemonėmis, kaip pasiteisino tam tikri techniniai ar architektūriniai sprendimai. Žinoma, labiausiai įkvepia sėkmingi renovacijos pavyzdžiai, kuomet modernizacijos rezultatai pateisina lūkesčius ar net juos viršija. Negana to, „Metų renovacijos projekto rinkimuose“ dvejus metus iš eilės surinkome daugiausiai visuomenės balsų – tai džiugina, vadinasi, kad renovacija mūsų mieste yra vertinama ir ji yra sėkminga. Be abejo, tokios istorijos verčia susimąstyti ir neatnaujintų daugiabučių namų gyventojus“, – pasakoja A. Kriščiūnaitė.