„Šiuo metu Vilniaus miesto savivaldybėje yra pilnai užbaigti 196 daugiabučių namų renovacijos projektai, o dar 54 namai yra įvairiuose modernizacijos etapuose – vyksta investicinių renovacijos planų ruošimas, rangos darbų pirkimas ir pan. Kasmet peržiūrime Vilniaus miesto kvartalų atnaujinimo programą, kadangi vienas iš pagrindinių programos kriterijų – atsinaujinusių daugiabučių skaičius kvartale. Atnaujinimo požiūriu šiuo metu vieni aktyviausių mikrorajonų yra Žirmūnai, Antakalnis bei Naujamiestis“, – teigia Eglė Randytė, Vilniaus miesto renovacijos projektus administruojančios viešosios įstaigos direktorė.
Savivaldybės iniciatyva
Kompleksinis daugiabučių namų ir aplinkos atnaujinimas turi labai didelę reikšmę gyvenimo kokybei, todėl Vilniaus miesto savivaldybė jau kelerius metus vykdo Kaimynijų programą, skatinančią daugiabučių kiemo teritorijos atnaujinimą.
„Net du trečdaliai vilniečių gyvena „miegamuosiuose“ rajonuose, kuriems stinga jaukumo ir patogumo, todėl savivaldybė kviečia pasinaudoti Kaimynijų programa ir savo kvartalą paversti vieta, kurioje gera gyventi. Kaimynijų programos metu savivaldybė atnaujina tas daugiabučių namų teritorijas ir kiemus, kuriuose yra daugiausia renovuotų daugiabučių“, – pasakoja Eglė Randytė.
Šiais metais savivaldybė sutvarkys 28 tokias kaimynijų teritorijas (kiemus), kuriuose yra 61 atnaujintas daugiabutis namas – tai sudaro apie 14 ha teritoriją. Anot pašnekovės, tokiu būdu Vilniaus savivaldybė skatina gyventojus priimti sprendimą atnaujinti savo daugiabutį namą.
„Kaimynijų programos pagalba namai gali pasinaudoti savivaldybės teikiama parama ir atsinaujinti savo kiemus. Į kaimynijas susibūrę vilniečiai patys sprendžia – kaip atsinaujinti savo kiemą ir į ką investuoti: į kiemo apsaugą (tvorą, vaizdo kameras), į sporto ir pramogų įrenginius ar atsinaujinti kiemo infrastruktūrą, apželdinimą ar automobilių stovėjimo vietų kieme įrengimą“, – dalinasi pašnekovė.
„Žirmūnų trikampio“ projektas – unikalus pavyzdys
Per ateinančius dvejus metus 52 ha apimanti „Žirmūnų trikampio“ teritorija pasikeis neatpažįstamai. Kvartale, kurį riboja Žirmūnų, Minties ir Tuskulėnų gatvės bus atnaujintos viešosios erdvės – įrengti ar rekonstruoti pėsčiųjų ir dviračių takai, įrengtos sporto ir aktyvaus poilsio aikštelės, įrengti rekreaciniai pėsčiųjų takai. Šalia įrengiamų takų ir aikštelių bus įrengtas apšvietimas, mažoji architektūra ir želdiniai.
„Pirmieji „Žirmūnų trikampio“ atnaujinimo darbai jau pradėti: įrenginėjamos 26-ios automobilių stovėjimo vietos prie M. Katkaus gatvės, atnaujinamas apšvietimas. Gegužės mėnesį planuojama pradėti pagrindinio skvero atnaujinimo ties Žirmūnų gatve darbus“, – projekto įgyvendinimo detalėmis dalinasi E. Randytė.
„Atsižvelgiant į dabartinę situaciją, susitikimai su „Žirmūnų trikampyje“ esančių 63 daugiabučių gyventojais yra vykdomi virtualiai. Susitikimų metu kiekvieno namo gyventojams yra pristatoma daugiabučių ir jų aplinkos atnaujinimo galimybės, taip pat atsakoma į rūpimus klausimus. Pastebėjome, kad tokie susitikimai yra itin efektyvūs, nes iš namų, nuotoliniu būdu susitikimuose gali dalyvauti daugiau gyventojų“, – džiaugiasi pašnekovė.
Kompleksiškas atnaujinimas – tvaresnis miestas
Anot E. Randytės, miestuose, kuriuose didžioji dauguma daugiabučių buvo pastatyti pagal iki 1993 m. galiojusius statybos techninius normatyvus, kompleksinė renovacija turi itin didelę reikšmę.
„Senų daugiabučių modernizavimas yra itin reikšmingas viso miesto energiniam efektyvumui bei tvarumui. Atnaujinus senos statybos daugiabutį, šilumos energijos sąnaudos sumažėja 50–70 proc., o tai reiškia ne tik mažesnes sąskaitas už šildymą, bet ir mažesnį šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Tokiu būdu kiekvienas gyventojas, kuris atnaujina savo gyvenamąjį namą prisideda prie klimato kaitos mažinimo“, – teigia E. Randytė.
Kvartalinės renovacijos metu atnaujinama ne tik gyvenamoji aplinka – automobilių stovėjimo aikštelės, šaligatviai, vaikų žaidimų aikštelės bei poilsio zonos, žaliosios erdvės, bet ir visa infrastruktūra – atnaujinamas apšvietimas, taip pat inžinerinės sistemos.
„Visi projektai Vilniaus miesto savivaldybėje yra vykdomi kompleksiškai, todėl įgyvendinant kvartalinę renovaciją, nuosekliai yra atnaujinamos ir inžinerinės sistemos. Pavyzdžiui, Vilniaus šilumos tinklai nuolat atnaujina savo sistemas, tokiu būdu sumažindami šilumos nuostolius“, – sako pašnekovė.
Didėja gyventojų įsitraukimas
Kompleksiškas daugiabučių namų ir viešųjų erdvių atnaujinimas keičia ir pačio miesto gyvenimo ritmą – mikrorajonuose gyvenimas tampa judresnis, nes žmonėms daug maloniau leisti laiką sutvarkytose erdvėse.
„Remiantis gyvenamosios aplinkos kokybės vertinimo studijomis ir apklausomis, atnaujintas pastatas ir aplinka yra vieni svarbiausių gyvenimo kokybės rodiklių, o ir patys gyventojai greitai įsitikina kompleksinės renovacijos nauda. Pastebime, kad gyventojai vis aktyviau įsitraukia į kompleksinę renovaciją. Žinoma, šiame procese didelį vaidmenį vaidina savivaldybės bei valstybės parama: gyventojai pamato, kad labiau apsimoka atlikti kompleksinę renovaciją iš karto ir su valstybės parama, nei po truputį atlikti būtinuosius remonto ar kosmetinius darbus per keletą metų“, – teigia E. Randytė.
