Apie tai, kad ketinama atnaujinti sostinės Reformatų parką, buvo paskelbta 2018-ųjų birželio pabaigoje. Rangos konkursą laimėjo statybų bendrovė „Eikos statyba“.
Beveik iškart po to pasipylė visuomenininkų prieštaravimai dėl projekto atitikties istoriškai ir kultūriškai jautriam vietos kontekstui, o į savivaldybę belstis pradėjo ir susirūpinę miestiečiai. Reaguodama į tai, Vilniaus savivaldybė rengė susitikimus su bendruomene, tačiau kiekvienas valdininkų pasisakymas buvo vertinamas pro padidinamąjį stiklą ir sukeldavo vis naują pykčio bangą.
Reformatų parke net buvo organizuotas festivalis „Re:formatai“, kuriuo buvo išreikštas nepritarimas parko atnaujinimo planams. Turbūt garsiausiai girdimas šioje istorijoje buvo muzikantas Jurgis Didžiulis.
„Kaip ardomas parkas, taip ardomas pasitikėjimas, šnekėkit, mes darysim kaip norim“, – 2018 metais piktinosi jis.
Į projektą buvo įsitraukusios beveik visos institucijos, o Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) net buvo rekomendavusi sutartį su rangovu nutraukti.
Galiausiai kritikos gavo ir pati „Eika“. Keturios Vilniaus bendrijos ir bendruomenės pasirašė bendrą viešą kreipimąsi, kuriuo pareiškė, jog valdžios įstaigos sutartinai palaiko įmonę ir visiškai negina gyventojų interesų, o pačią įmonę vadino „agresyvia“. „Eika“ atsakė, jog tokie teiginiai balansuoja ties šmeižto riba. Tiesa, bendrovė kritikos sulaukė ir dėl kitų sostinėje vykdomų projektų, bet tarp jų pasitaikė ir Reformatų parkas.
Dabar apie vykusius nesutarimus su bendruomene „Vilniaus vystymo kompanijos“ Projektų valdymo skyriaus projektų vadovas Linas Urba daug nekalba. Jis kaip tik norėjo pabrėžti, jog su aplinkiniais gyventojais teko bendradarbiauti. Be to, atsižvelgė į jų pageidavimus.
„Ne į visus pageidavimus pavyko atsižvelgti, bet daugelį prašymų pavyko įgyvendinti. Pavyzdžiui, gyventojai prašė įrengti atraminę tvorelę ant atraminės sienutės, kad būtų užtikrintas saugumas ir vaikai nenuvirstų. Basanavičiaus gatvėje esančio pastato vienas iš savininkų kreipėsi dėl hidroizoliacijos klausimų, pavyzdžiui, kur laiptai ribojasi su pastatu.
Asmeniškai nesprendžiau klausimų dėl viešoje erdvėje pasirodžiusių pasisakymų, tačiau jeigu buvo konkrečių prašymų, susijusių su parko sprendiniais, į juos tikrai reaguodavome“, – tikino jis.
Iš pradžių ketinta į parko atnaujinimą investuoti beveik 1,8 mln. eurų, tačiau darbai pabrango iki 2,3 mln. eurų.
„Archeologiniai tyrimai turėjo lemiamą reikšmę papildomų darbų atsiradimui. Kadangi parkas yra labai turtingas istoriniais mūrais, kur tik buvo kasama, ten buvo susiduriama su archeologija. Dėl to turėjo būti keičiami projektiniai sprendiniai, leidžiama nauja laida. Papildomai užtruko tiek patys darbai, tiek atsirado nauji sprendiniai ir papildomi darbai“, – kalbėjo jis.
2018 metų rudenį pradėjus Reformatų parko rekonstrukciją, archeologai aptiko mistine vadinamos XVII amžiaus pirmos pusės reformatų bažnyčios, dviejų koplyčių ir Konsistorijos pastato liekanas. Taip pat ir XVIII amžiuje palaidotų žmonių kapavietes.
Būtent dėl šių atradimų ir buvo sustabdyta aikštės rekonstrukcija. Be to, teko keisti dalį sprendinių.
„Iš principo, buvo pakeistos takų vietos, jų aukščiai. Pavyzdžiui, buvo rasta didelė erdvė kapinių zonos, dėl to turėjo pasikeisti visas parko takų išdėstymas. Vietomis, atradus mūrą, reikėjo padaryti inžinerinių tinklų apsukimą“, – kalbėjo L.Urba.
Reformatų parkas buvo gerai žinomas dėl betoninių konstrukcijų, tačiau po atnaujinimo jų nelieka. L.Urbos teigimu, iš pradžių norėta jas susmulkinti ir panaudoti takų tiesimui, tačiau dėl sudėtingo antrinių žaliavų panaudojimo reglamentavimo, to atsisakyta.
„Reikia turėti labai daug sertifikatų, testų, reikalavimai labai aukšti, todėl to buvo atsisakyta ir nutarta naudoti dolomitinę skaldą“, – aiškino jis.
Vienintelis dalykas, ką vilniečiai galbūt atpažins, pasak L.Urbos – medžiai. Nemažą dalį jų arboristai sutvirtino, apgenėjo.
„Medžiai augo tankiai, didžioji dalis buvo išstypę, augo kaip miško sąlygomis, todėl jų lajos buvo gana siauros ir mažos. Atlikus arboristinį genėjimą, dalis pažeistų medžių buvo pašalinta, todėl dabar, tikimės, kad likę atsiskleis ir suformuos platesnę lają“, – kalbėjo jis.
Planuojama iš viso pasodinti 157 naujus medelius. Sodas pasipuoš kėniais, cūgomis, paprastaisiais bukais, skroblais, raudonaisiais ir platanalapiais klevais, paprastaisiais, miltingaisiais ir švediniais šermukšniais, ievomis, guobomis, ąžuolais, gluosniais, taip pat – maumedžiais, eglėmis ir tujomis.
Tarp naujų parko elementų bus pergolė – speciali pavėsinė, kurioje bus galima prisėsti ir pasislėpti nuo saulės ar lietaus, o greta ketinama pasodinti rožyną. Priešais pergolę įrengtas vadinamasis vandens takas, kuriame lyg upelyje tekės vanduo.
Parke ketinama įrengti paminklą Lietuvos reformacijos ir raštijos pradininkams, kurį, kartu su fontanu, kūrė Mantvydas Šakalis, skulptorė prof. Dalia Matulaitė ir architektas prof. Jūras Balkevičius. Tiesa, šiemet išbaigto darbo lankytojai nepamatys, tikimasi, kad jis visiškai pabaigtas bus 2022 metais.
Šiuo metu baigta apie 85 proc. tvarkybos darbų. Juos rangovas ketina pabaigti birželio pabaigoje–liepos pradžioje, tuomet ir pats parkas galėtų būti atvertas visuomenei.
Skaičiuojama, kad po rekonstrukcijos Reformatų parko priežiūra ir tvarkymas per metus kainuos apie 90 tūkst. eurų.
