Apie tai, kad investuotojai susiduria su griežtėjusia bankų politika, antradienį kalbėjo nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės „Newsec advisers LT“ Tyrimų ir analitikos grupės vadovas Mindaugas Kulbokas. Apie tai kalbėjo ir „Colliers International Estonia“ Investavimo departamento vadovas Margusas Tinno. Anot jo, šių metų didžiausias verslo klausimas – kaip finansuoti naujus pirkinius ir statybas.
Tai, kad Lietuvoje trūksta bankų ir dėl to kenčia nekilnojamojo turto sektorius, kalba ir Lietuvos banko finansinio stabilumo vadovas Simonas Krėpšta. Anot jo, viena pagrindinių priežasčių, kodėl kilo palūkanų normos, – konkurencijos nebuvimas.
„Akivaizdžiausias ženklas – būsto paskolų palūkanos, kurios per pastaruosius metus padidėjo 40 bazinių punktų. Palūkanas lemia bazinė palūkanų norma, ji nepakito, finansavimo kaštai, jie irgi per daug nepatiko, belieka tik konkurencinis aspektas. Taip, mes tikrai manome, kad ta konkurencija nepadidėjo, bet sumažėjo pastaruosius metus ir būsto segmentas tą pajuto“, – per Lietuvos ekonomikos konferenciją kalbėjo jis.
Tiesa, jis akcentuoja, kad Lietuvos rinka maža, todėl tikėtis kelių dešimčių bankų mūsų šalyje nereikėtų tikėtis.
„Mes, kaip Lietuvos bankas, bandome įvairias programas daryti ir įvairių žaidėjų atsivesti, bet jie yra kūdikystės stadijoje, norėtųsi didesnių žaidėjų. Tai užtruks“, – sakė S.Krėpšta.
Tačiau SEB banko vyriausiasis ekonomistas Tadas Povilauskas atkerta NT verslininkams, kad jie patys turėtų ieškoti alternatyvų finansavimų. Jo nuomone, visą kaltę versti bankams nederėtų.
„Mūsų paskolų portfelis NT vystytojams ir statybininkams yra 30 proc. nuo viso paskolų portfelio. Norime, kad taip ir toliau būtų. Jei rinka nori augti sparčiau, turi atsirasti alternatyvus finansavimas. Kad to reikia, kalbame 5–10 metų. Turi būti alternatyva – kapitalo rinkos, obligacijos. Bet čia pačių NT vystytojų darbas. Visi galime investuoti, galime tą kapitalo rinką vystyti, bet trūksta visų tos alternatyvios rinkos žaidėjų darbo. Anksčiau finansavimas bankuose buvo daug pigesnis, o dabar reikia labiau padirbėti.
Nereikėtų kaltinti bankų, reikėtų kaltinti visą sistemą, kodėl liko tik trys bankai. Nes problema ne mūsų bankuose, problema, kad nėra ketvirto, penkto, šešto“, – įsitikinęs jis.
