„Telegrafas“ – tai Kauno Tvirtovės administracinių pastatų komplekso karinio telegrafo stoties pastatas, kuris virto 24 studijų ir 4 mansardinių butų kompleksu. Pastato atnaujinimas baigtas 2017 metų kovą.
Kauno „Telegrafas“ yra pirmasis kultūros paveldo objektas Kaune, atkurtas pagal naujai Lietuvoje taikomą autentiškumo sertifikavimo sistemą.
„Tik pamatę šį pastatą iš karto nusprendėme – detaliai atkursime, patys investuosime į išskirtinę Kauno architektūrą, šią jau antrą šimtmetį skaičiuojančią kultūros ir architektūros vertybę“, – sakė bendrovės direktorius Mindaugas Vanagas.
Neoklasicistinės architektūros 1890 metų karinio telegrafo pastate išsaugotos antrą šimtmetį skaičiuojančios architektūrinės ir kultūrinės vertybės. „Telegrafe“ išlaikyta autentiška kabinetų sistema, virtusi atskiromis 20–31 kv. m ploto studijomis.
„Telegrafas“ buvo atkuriamas ne kaip muziejus, o kaip gyvas gyvo miesto objektas. Didžiausias iššūkis tai ir buvo: rasti balansą, dermę tarp autentiškos rekonstrukcijos ir siekio pastatą pritaikyti moderniam gyvenimui.
Tai yra priešingi poliai: rekonstruojant taip, kad pasiektume visiško autentiškumo, būtume sukūrę muziejinį eksponatą, kuris būtų patrauklus pažiūrėti, bet vargiai, ar patogus gyventi. Tuo tarpu kuriant modernų ir naujovišką būstą būtų buvę paprasčiau palikti tik autentišką pastato „kevalą“, o viduje viską pradėti nuo plynos žemės — formuoti įprastas erdves
Tačiau mes pasirinkome trečiąjį variantą ir pataikėme. Autentiškumą integravome į būstą. Gimė projektas su naujomis ir Kaunui dar gana unikaliomis erdvėmis — studijomis, mansardomis, tačiau matome, kad pastangos yra įvertintos“, – teigė M.Vanagas.
Prieš atliekant rekonstrukciją, bendrovė atliko polichrominius tyrimus, kurie leidžia nustatyti sienų, durų, grindų, kitų struktūrinių elementų autentiškumą.
„Atlikę tyrimus, sužinojome, kad daugiau nei per 100 metų sienos buvo dažytos net 12 kartų, fasadas dažytas 10 kartų. Restauravome visas pastato vidaus duris. Nudažėme autentiška spalva, kuri buvo rasta polichrominių tyrimų metu. Spalva, bėgant metams, buvo uždažyta ant viršaus net iki 13 kartų“, – pasakojo M.Vanagas.
Polichrominius tyrimus atliko Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialistai Zigmas Bagdonas, Regina Žukauskienė, Indra Adamonytė.
„Atsižvelgus į specialistų atliktų zondažų metu išaiškintas detales, toliau buvo atliekami būtini atstatymo darbai – laiptinės sienos valomos nuo aliejinių dažų, remontuojamos ir dažomos silikatiniais vandens garus praleidžiančiais, interjerui skirtais dažais. Sienų spalva parenkama atsižvelgiant į polichrominių tyrimų išvadas ir interjero projektą“, – sakė M.Vanagas.
„Citus“ į rekonstrukciją investavo apie 1,4 mln. eurų. Po rekonstrukcijos pirmasis ir antrasis pastato aukštai išsaugojo savo autentišką, Kultūros paveldo registre saugomą išplanavimą.
Išsaugota autentiška laiptinė, laiptai, sienos ir vienintelis išlikęs medinis langas, ažūriniai metaliniai laiptai, lubų lipdiniai. Laiptinės sienos bei grindų plytelės buvo išlaikytos autentiškos, o visos pastato medinės vidaus durys restauruotos originalia spalva.
Autentiškos medinių lentų grindys – dar vienas unikalus „Telegrafo“ interjero elementas multifunkcinėse studijose.
„Kai kuriose „Telegrafo“ vietose patiestos naujos medinės grindys, nes čia neišliko autentiškų dėl vėliau atvestų kanalizacijos vamzdynų. Vidiniame pastato kieme išsaugota „Telegrafo“ ryšių linijos stotelė, laikiklis bei metalinės ryšių sąvaržos. „Telegrafo“ fasadai, laiptinės sienos suremontuoti ir perdažyti pagal polichrominių tyrimų rekomendacijas“, – pasakojo M.Vanagas.
Be 24 studijų, „Telegrafo“ palėpėje įrengiami 4 mansardiniai butai, kurių plotai – nuo 61–122 kv. metrų. Jie pasiekiami atskiru įėjimu iš kiemo. Kieme įrengta apie 30 vietų automobilių aikštelė.
Projektą konkursui teikia nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „Citus“. Užsakovas ir generalinis rangovas – „Citus“.
Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacija kartu su Darnios plėtros akademija rengia tradicinį konkursą „Už darnią plėtrą“, kuris atviras visiems nekilnojamojo turto plėtotojams. Pagrindiniai konkurso tikslai – puoselėti darnios plėtros idėjas, atkreipti dėmesį ir pristatyti visuomenei geriausius nekilnojamojo turto plėtotojų projektus, skatinti bendradarbiavimą tarp verslo, mokslo, valstybinių ir nevyriausybinių organizacijų.
Projektai vertinami pagal tai, kiek jų koncepcija atitinka darnios urbanistinės plėtros, gyvenimo kokybės sukūrimo tikslus, architektūros, urbanistinę ir statybos kokybę ir pagarbą gamtos bei kultūros paveldui. Taip pat įvertinami energiniai pastatų sprendiniai, projekto atitikimas NT poreikiams ir ekonominis naudingumas bei kiti kriterijai.
Komisijos nariai – Lietuvos architektų sąjungos, Lietuvos statybininkų asociacijos, bankų, Vilniaus Gedimino technikos universiteto, Aplinkos ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybės, Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos ir žiniasklaidos atstovai.
15min yra šio konkurso informacinis partneris, todėl skaitytojams pristatysime konkursui „Už darnią plėtrą“ pateiktus projektus. Po to galėsite balsuoti ir išrinkti geriausią NT projektą.