Nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „Inreal valdymas“ projektą „Dangės krantinės“ pradėjo įgyvendinti 2016 metų pradžioje ir planuoja jį baigti – 2017 metų antrą pusmetį.
Pagal projektą numatyta įrengti trylika 2–5 kambarių būstų, kurių plotas svyruos nuo 48 iki 120 kv. metrų. Taip pat keturias komercines patalpas. Siekiama, kad namai gautų B energinę klasę. Šalia planuojama įrengti antžeminę 24 vietų aikštelę.
„Prikeliant naujam gyvenimui senąjį pastatą bus restauruotos saugotinos kaip kultūros paveldas vidaus medinių rėmų konstrukcijos ir jos taps interjero elementais. Vietoje nuardyto nevertingo XX amžiaus vidurio raudono mūro kiauto, išorines sienas papuoš rankų darbo klinkerio plytelių apdaila ir būdingi uostamiesčio architektūrai mediniai fachverkai, atkurti pagal išlikusius fragmentus ir analogus“, – pasakojo projektą plėtojančios bendrovės „Inreal valdymas“ direktorius Gediminas Pruskus.
Prieš teritorijos konversiją ir jos metu buvo vykdomi teritorijos archeologiniai tyrimai, į kuriuos bendrovė investavo apie 200 tūkst. eurų.
„Tyrimai suteikė daug informacijos apie laikotarpį iki bažnyčių statybos: nustatyta Lietuvių bažnyčios vieta, patikslintas Šv. Jono bažnyčios dydis ir suplanavimas, archeologiškai mažai pažintą XVII amžiaus I pusėje vykusio miesto įtvirtinimo bastionais etapą bei jo plėtrą XVIII amžiaus pradžioje. Taip pat tyrimai leido pažinti, kaip keitėsi teritorijos vaizdas bastionams praradus gynybinę reikšmę bei pradėjus plėtoti ūkinę-gamybinę veiklą. Atliekant XIX amžiaus kultūrinio sluoksnio kasinėjimus, atrasta analogų šalyje neturinti silkių rūšiavimo inžinerinę sistemą“, – teigė G.Pruskus.
Jis pasakojo, kad statiniuose, kuriuos dabar bendrovė rekonstruoja, XVI–XVII amžiuje stovėjo dvi vokiečių ir lietuvių bendruomenėms skirtos bažnyčios: Šv. Jono ir Lietuvių bažnyčia. Ruošiantis karui su Švedija ir 1627–1629 metai miestą pradėjus juosti bastionais dėl strateginių gynybos sumetimų buvo nugriauta dešiniajame Dangės upės krante stovėjusi Lietuvių bažnyčia. Vėliau, plečiant ir aukštinat pylimus, 1706 metais į kitą vietą buvo perkelta ir čia stovėjusi Šv. Jono bažnyčia. Bastionams praradus gynybinę reikšmę, šią vietovę po truputį imta perduoti verslių miestiečių iniciatyvoms.
Pirmosios intencijos vystyti kitas veiklas žinomos iš XVIII amžiaus II pusės laikotarpio, kai oficialiu Prūsijos karaliaus leidimu Klaipėdos gyventojams pamažu buvo perduodami įtvirtinimai. Šiame sklype stovėjo jūros druskos sandėlis, vėliau – silkių rūšiavimo sandėlis. XIX amžiaus 8 dešimtmetyje Klaipėdai netekus silkių rūšiavimo teisės, pastatas buvo išnuomotas pirkliams. Pokario metais šioje teritorijoje veikė konditerijos fabrikas. Įmonės teritorija buvo aptverta tvoromis, pristatyta daug gamybinių ir pagalbinių statinių. Fabrikas išsaugojo senąjį sandėlį – buvo paliktos visos senosios medinės laikančiosios konstrukcijos, pastatas apmūrytas raudonomis molio plytomis.
„Inreal valdymas“, kaip vystytojas pristatydamas projektą „Europos verslo apdovanojimų“ (angl. – „European Business Awards“) konkurse, laimėjo Nacionalinio čempiono vardą. Projektas yra išrinktas Autentiškumo sertifikavimui, kurį vykdo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos.
Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacija kartu su Darnios plėtros akademija rengia tradicinį konkursą „Už darnią plėtrą“, kuris atviras visiems nekilnojamojo turto plėtotojams. Pagrindiniai konkurso tikslai – puoselėti darnios plėtros idėjas, atkreipti dėmesį ir pristatyti visuomenei geriausius nekilnojamojo turto plėtotojų projektus, skatinti bendradarbiavimą tarp verslo, mokslo, valstybinių ir nevyriausybinių organizacijų.
Projektai vertinami pagal tai, kiek jų koncepcija atitinka darnios urbanistinės plėtros, gyvenimo kokybės sukūrimo tikslus, architektūros, urbanistinę ir statybos kokybę ir pagarbą gamtos bei kultūros paveldui. Taip pat įvertinami energiniai pastatų sprendiniai, projekto atitikimas NT poreikiams ir ekonominis naudingumas bei kiti kriterijai.
Komisijos nariai – Lietuvos architektų rūmų, projektuojančių įmonių, Lietuvos statybininkų asociacijų, bankų, Vilniaus Gedimino technikos universiteto, Aplinkos ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybės, Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos ir žiniasklaidos atstovai.
15min yra šio konkurso informacinis partneris, todėl skaitytojams kiekvieną savaitę pateiksime po kelis konkursui „Už darnią plėtrą“ pateiktus projektus. Spalio mėnesį galėsite balsuoti ir išrinkti geriausią NT projektą.
