Konkursas „Už darnią plėtrą“: rūmuose, kuriuose viešėjo Napoleonas, įkurtas prabangus viešbutis

Konkurse „Už darnią plėtrą“ dalyvauja istorinius rūmus sostinės centre prikėlęs penkių žvaigždučių viešbutis „Pacai“.
Pacų viešbutis
Pacų viešbutis / Pacų viešbučio nuotr.

Viešbutis pretenduoja tapti geriausiu metų komerciniu projektu.

Naujasis penkių žvaigždučių viešbutis „Pacai“ įrengtas ilgus metus buvusiuose pamirštuose, tačiau ryškiu Vilniaus rotušės aikštelės elementu tapusiuose Pacų rūmuose. Po istorinės vietos rekonstrukcijos šiandien čia įrengti 104 kambariai, restoranas, SPA centras ir keturios konferencijų salės.

Du sujungti korpusai, sudarantys Pacų rūmus – praeity skirtingiems šeimininkams priklausę pastatai. Istoriniai metraščiai rodo, kad XV a. pabaigoje – XVI a. pradžioje didžiųjų rūmų vietoje stovėjo Vaivados namas, priklausantis Trakų vaivadai Grigalijui Astikui. Šalia stovinčių mažųjų rūmų pirmtakas datuojamas 1602 m. – Ambraziejaus Beinarto bursai (bendrabučiui) priklausęs namas.

Bendrovės nuotr./Viešbutis „Pacai“
Bendrovės nuotr./Viešbutis „Pacai“

Per XVII a. vidurio karą su Maskva šie pastatai stipriai nukentėjo. 1667 m. abu įsigijo ir ėmė rekonstruoti LDK etmonas Vilniaus vaivada Mykolas Kazimieras Pacas. Funduodamas šv. Apaštalų Petro ir Povilo bažnyčią Antakalnyje naujasis šeimininkas ėmė nuomoti dar neužbaigtus rekonstruoti rūmus, o lėšas naudoti bažnyčios statybai. Taigi pirmosios Pacų laikotarpio rūmų rekonstrukcijos, vykusios 1673-1977 m., metu du atskiri tūriai buvo sujungti ir paplatinti į kiemo pusę, pirmame aukšte pristatant arkadą ir padidinant viršutinius aukštus. Kompleksas įgijo barokinių rūmų išvaizdą.

M.K.Paco rūmus projektavo italų kilmės lenkų architektas Janas Zaoras, taip pat suprojektavęs šv. Apaštalų Petro ir Povilo bažnyčią. Bažnyčią kūrę italų meistrai dekoravo ir Pacų rūmus, paversdami juos vienu puošniausių Vilniaus pastatų.

Bendrovės nuotr./Viešbutis „Pacai“
Bendrovės nuotr./Viešbutis „Pacai“

Antroji didesnė Pacų laikotarpio rūmų rekonstrukcija vyko po 1748 m. didžiojo Vilniaus gaisro, kurio metu rūmai stipriai apdegė. Pastatai buvo atstatomi, tačiau ilgą laiką stovėjo neužbaigti ir tik 1790 m. uždengti barokiniais stogais, kurių atkurtą vaizdą šiandien ir matome. Šių ir vėlesnių rekonstrukcijų metu, dar čia šeimininkaujant Pacams, rūmai įgijo klasicizmo stilistikos bruožų.

Išskirtinę Pacų rūmų reikšmę XVII–XIX a. iliustruoja juose apsistojusių aukščiausių valstybių vadovų sąrašas – Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Jonas Sobieskis, Rusijos caras Petras I, Rusijos imperatorius Aleksandras I, Prancūzijos imperatorius Napoleonas.

Bendrovės nuotr./Viešbutis „Pacai“
Bendrovės nuotr./Viešbutis „Pacai“

Vertingiausias rūmų architektūrai Pacų laikotarpis baigėsi po 1831 m. sukilimo pabėgus į užsienį paskutiniam šiai giminei priklausiusiam šeimininkui Liudvikui Mykolui Pacui. Galiausiai pastatus perėmė Vilniaus gubernijos karinis štabas, rūmai buvo pritaikyti karinei administracijai, ilgą laiką juose veikė įvairios karinės ir policijos struktūros.

„Daugiau nei šimtą metų čia vykusios rekonstrukcijos, perplanavimai ir LDK laikotarpio gyvenimą menančių elementų naikinimas paliko ryškų pėdsaką rūmų fasaduose ir interjere. Iki šiuolaikinės rekonstrukcijos Pacų rūmai buvo tapę bendrame kontekste ne itin išsiskiriančiu pastatu. Porą metų rūmai stovėjo apleisti, o pastaruosius 150 metų vykdyti remontai interjero erdves pakeitė neatpažįstamai. Pastatas tapo „formalus“ ir neatspindintis įspūdingos istorijos“, – pastato istoriją pasakojo architektas Saulius Mikštas.

Anot jo, iliustruojant rekonstravimo projektą galima įvardinti tris projekto koncepcijos aspektus. Pirmiausia – istorinių, vertingųjų Pacų rūmų komplekso dalių restauravimas ir pritaikymas.

Bendrovės nuotr./Viešbutis „Pacai“
Bendrovės nuotr./Viešbutis „Pacai“

Nustatytos saugomos ir į Kultūros vertybių registrą įrašytos objekto savybės ir atlikti tyrimai tapo atskaitos tašku plėtojant tolesnę projekto mintį. Išgriautos nevertingos pertvaros. Restauruota puošyba. Viešbučio kambariuose atidengta sienų ir lubų tapyba bei lipdyba pasakoja skirtingų laikotarpių istoriją. Pirmame aukšte rasta gotikos tapybos fragmentų, deja, nelabai išlikusių. Taip pat pastate atidengta baroko, rokoko, klasicizmo ir ampyro stilių tapyba, rasta baroko laikotarpiui būdingų popierinių sienų apmušalų bei skaljolos technika. Menotyrininkės Dalios Klajumienės atliktas tyrimas parodė, kad prie rūmų interjero tapybos XIX a.pr. prisidėjo ir žymus to meto dailininkas, VU dėstytojas Jonas Rustemas bei jo mokiniai.

Pasak architekto, kitas rekonstrukcijos žingsnis buvo – istorinės pastato dalies pradingusių, sunykusių tūrių, elementų atkūrimas, remiantis ikonografija ir tyrimų medžiaga.

„Pagal palėpėje atrastus buvusių stogo konstrukcijų lizdus atkurtas barokinis stogų vaizdas – sugrąžintas XVIII a. rūmų siluetas, stogo detalės, atkurti pagal seniausius detalius rūmų brėžinius, datuojamus 1834 m. Pirmame pagrindinio rūmų fasado aukšte atidengti gotikinio mūro fragmentai, viršutiniuose aukštuose išlaikytas vientisas klasicistinis stilius, kurį kompleksas įgavo po XVI–XVII a. pab. rekonstrukcijos. Tyrinėjant kieme stovintį arklidžių pastatą, rasta stogo liekanų, remiantis brėžiniais atkurtas pusapskritimio formos frontonas. Langų dalinimas suprojektuotas remiantis atrasta nišoje nutapyto lango freska“, – pasakojo architektas.

Pacų viešbučio nuotr./Pacų viešbutis
Pacų viešbučio nuotr./Pacų viešbutis

Tvarkybos projekto autoriaus R.Zilinsko teigimu, arklidžių pastatas – tai stiliaus grynuolis, statytas vienu laikotarpiu, maždaug XVIII a. viduryje.

Galiausiai, atsižvelgus į archeologinių tyrimų rezultatus ir pasitelkus šiuolaikines išraiškos formas, atkurtas rūmų kiemo užstatymas. Archeologiniai kiemo tyrimai atskleidė intensyvų posesijos užstatymo pobūdį. Buvo atkasti XVII a. pr. rūsiai, kurie buvo išsaugoti ir yra eksponuojami.

„Siekėme, kad nauji pastatai taptų senųjų fonu ir jų neužgožtų. Dviejų aukštų pastatas su aukštesne dalimi, atkartojančia gretimame sklype stovintį pastatą išsiskiria fasadu, dengtu vertikaliomis keraminėmis žaliuzėmis, prislopinančiomis šiuolaikišką naujų tūrių blizgesį. Pirmo aukšto žaliuzėse atkartojamas arkados motyvas – itališko tipo galerija, kuria valdant Pacams buvo sujungti du pagrindinių rūmų korpusai. Tarp šio pastato ir rūmų – taip pat naujas tūris, išsiskiria žalia oksiduoto vario fasado spalva.Tokia architektūrinė išraiška parinkta neatsitiktinai – viename iš istorinių periodų sklypo plane čia buvo pažymėtas daržas, todėl naujasis pastatas bus kaip vertikalusis sodas – apželdintas vijokliniais augalais“, – tikino S.Mikštas.

Pacų viešbučio nuotr./Pacų viešbutis
Pacų viešbučio nuotr./Pacų viešbutis

Vidinis kiemas – visus viešbučio korpusus jungianti erdvė, tarnaujanti kaip reprezentacinė – iš jos suprojektuotas pagrindinis įėjimas viešbučio svečiams. Taip pat vidiniame kieme yra lauko terasa restorano lankytojams. Projekte numatyta galimybė išnaudoti kiemelio erdvę konferencijoms, koncertams ir kitiems renginiams atviriems Vilniaus miesto svečiams ir gyventojams.

Grindiniui įrengti panaudotos trijų skirtingų spalvų pjauto granito trinkelės, natūralios medienos tašai (rasti rūmų patalpose), lauko rieduliai (rasti archeologinių tyrimų metu).

„Svarbūs iššūkiai, pritaikant autentiškus rūmus naujai paskirčiai – atitikti griežtus šiuolaikinius normatyvinius reikalavimus išsaugant vertingąsias objekto savybes, užtikrinti viešbučio komfortui privalomus reikalavimus“, – sakė S.Mikštas.

TAIP PAT SKAITYKITE: Nuo seniausio sluoksnio atkuriami istoriniai Pacų rūmai virsta prabangiu viešbučiu

Iš viso 5 žvaigždučių viešbutyje, beveik 7,4 tūkst. kv. ploto komplekse, įrengti 104 kambariai, restoranas, SPA centras ir keturios konferencijų salės. Tai – pirmasis Baltijos šalyse esantis viešbutis, kuris priklauso tarptautiniam „Design Hotels” tinklui.

Projektą konkursui teikia projekto plėtotojas „Blendas“. Projektuotojas – „Forma“, architektai – Saulius Mikštas, Rapolas Bėčius, Elvita Šlimienė, Gaudrė Mikštienė, Tautvydas Čaplikas, Šarūnas Verbus, Andrius Zanevičius. Konstruktoriai – „SK projektai“, Vaida Mikalauskytė. Restauratoriai – Audronė Kaušinienė, Robertas Zilinskas. Generalinis rangovas – „Conresta“.

Statybos darbai buvo pradėti 2016 metų gegužę, o baigti 2018 metų balandį.

Investicijos į viešbučio rekonstrukciją siekia 20 mln. eurų be PVM.

Bendrovės nuotr./Viešbutis „Pacai“
Bendrovės nuotr./Viešbutis „Pacai“

Plėtra – tik darni!

Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacija kartu su Darnios plėtros akademija 11-ąjį kartą rengia tradicinį konkursą „Už darnią plėtrą“, kuris atviras visiems nekilnojamojo turto plėtotojams. Tai vienintelis nekomercinis visiems atviras nekilnojamojo turto plėtotojų konkursas Lietuvoje.

Pagrindiniai konkurso tikslai – puoselėti darnios plėtros idėjas, atkreipti dėmesį ir pristatyti visuomenei geriausius nekilnojamojo turto plėtotojų projektus, skatinti bendradarbiavimą tarp verslo, mokslo, valstybinių ir nevyriausybinių organizacijų.

Svarbiausias vertinimo kriterijus – objekto pritaikymas darnios plėtros principams. Atskirai vertinami urbanistiniai sprendimai, padedantys pastatui ar jų kompleksui įsilieti į aplinką, prisidėti prie miestiečio komforto didinimo, intuityvaus judėjimo mieste. Konkurse pagrindiniu prizu gali būti apdovanoti tik bent vieną žiemą išgyvenę pastatai, tai daroma siekiant įvertinti realias energines pastato sąnaudas ir įvairių technologinių sprendimų efektyvumą. Taip pat vertinamas projekto ekonominis efektyvumas. Ateities prizas teikiamas metų ciklo dar neišgyvenusiems pastatams, vertinant projektinius rodiklius.

LNTPA nuotr./Konkurso „Už darnią plėtrą“ apdovanojimas
LNTPA nuotr./Konkurso „Už darnią plėtrą“ apdovanojimas

Iki šiol išdalinta 41 ekspertų įvertinimą žyminti statulėlė. Jos buvo suteikiamos geriausio gyvenamojo namo, geriausios konversijos, geriausio visuomeninio projekto, biurų pastato, taip pat ateities projekto ir kitose kategorijose. Šiemet paraiškas dalyvauti pateikė 33 projektai. Dauguma jų varžosi pagrindinio prizo kategorijoje.

Šiais metais dalyvių vertinimo komisijoje: komisijos pirmininkas, Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos direktorius Mindaugas Statulevičius, Lietuvos architektų rūmų tarybos narys Tauras Paulauskas, architektas Linas Naujokaitis, Statybininkų asociacijos atstovas Alvydas Kvedaravičius, Vilniaus miesto mero patarėja architektė Dalia Bardauskienė, Vilniaus Gedimino technikos universiteto profesorius Vytautas Martinaitis, Aplinkos ministerijos Statybų ir teritorijų planavimo departamento direktorius Marius Narmontas, „Swedbank“ NT klientų skyriaus vadovas Martynas Trimonis bei žiniasklaidos atstovai – naujienų agentūros BNS Plius redaktorė Evelina Povilaitytė ir žurnalo IQ priedo „Statyk PRO“ redaktorius Darius Babickas.

15min yra šio konkurso informacinis partneris, todėl skaitytojams pristatysime konkursui „Už darnią plėtrą“ pateiktus projektus. Portalo skaitytojai taip pat turės galimybę prisidėti prie geriausiųjų rinkimų bei rinks savo favoritą.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kai norai pildosi: laimėk kelionę į Maldyvus keturiems su „Lidl Plus“
Reklama
Kalėdinis „Teleloto“ stebuklas – saulėtas dangus bene kiaurus metus
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos