Asmenybes formuoja ir aplinka
Ne paslaptis, kad suprasti ir estetiškai vertinti aplinką pradedame dar vaikystėje. Greta tėvų, močiučių, darželio auklėtojų vaikus auklėja bei formuoja ir pati aplinka. Tai, matyt, labai gerai supranta danai. Bene geriausias pastarųjų metų šio supratimo pavyzdys – pagal vietos architektų „Cobe“ ir partnerių projektą pastatytas 1.700 m² ploto vaikų darželis „Frederiksvej“.
Vaikų piešinius savo estetika primenanti „Frederiksvej“ architektūra nė iš tolo nepanaši į primityviai kuriamomis vaikų lavinimo įstaigomis Lietuvoje. Šio architektūrinio kūrinio autorių prioritetas buvo pastato erdvių jaukumas, formų paprastumas, struktūros aiškumas. Pas mus privatūs dienos centrai ar vaikų lopšeliai-darželiai paprastai įrenginėjami ne specialiai tam projektuotose pastatuose, o rekonstruotose ar universaliuose, kurie tiesiog negali tapti organiška vaikų pasaulio dalimi.
Lietuviški bandymai kelia tik liūdesį
Atrodo, ne kiek ne geresnė situacija ir su naujaisiais savivaldybių architektūriniais bandymais patenkinti visuomenės poreikį vaikus vesti į šiuolaikiškas ugdymo įstaigas, kurios padėtų ugdyti asmenybes, skatintų jas suprasti aplinką bei jos grožį. Pirmieji bandymai formuoti nepriklausomos Lietuvos vaikų ugdymo bazę, deja, kelia liūdesį. Užtenka pamatyti itin pragmatiškai ar net estetiškai atmestinai traktuojamą konteinerinę statybą („Cramo“) Santariškėse, Vilniuje ar sovietmečio klišių aiškiai neatsikračiusią primityviai dekoruotą naujojo vaikų darželio „Puriena“ (arch. „Panprojektas“) architektūrą uostamiestyje.
Firmos COBE apie 180 vaikų skirtas Kopenhagos darželis priešingai – demonstruoja, jog estetika ir dėmesys vaiko pasauliui nėra kliūtis pastato racionalumui bei aiškiai architektūrinei logikai. Mat ši žaismingo charakterio įstaiga pasižymi aiškia ir paprasta vidine struktūra, kuri suvokiama tiek tėvams, tiek ir vaikams.
Ar vaikai danams rūpi labiau?
11 skirtingai vienas su kitu skirtingai sujungtų apibendrintų tūrių „namelių“ čia sugrupuoti aplink 2 kiemus. Pastato tūriai atspindi vietos urbanistinį mastelį – savotišką sodybinio užstatymo perėjimą į miesto. Aukštus bei vaikų grupes viduje sujungia statinio abiejuose galuose įrengti vaikams saugūs, tačiau erdvūs atriumai. Beje, šios dvi erdvės yra ir svarbiausių įstaigos susibūrimų vieta. Na, o „namukuose“ tikra žaidimų karalystė –skirtingų charakterių erdvės su daugybe žaidimo nišų. Tokia vidinė struktūra, ko gero, idealiai tinka ugdyti būsimų asmenybių individualumą.
Vaikų darželio „Frederiksvej“ architektai pagalvojo ir apie sandėliukus. Greta darželio pagrindinio pastato yra įrengti dar 6 namukai – žaislams bei kitoms vaikams reikalingoms priemonėms. Toks architektūrinis sprendimas padeda išlaikyti estetinį vientisumą, tačiau ir dar labiau susmulkina užstatymo mastelį užmiesčio pusėje, priartina jį prie vaikų.
Matant panašius vaikų darželių projektus neapleidžia mintis, jog danams ne tik architektūra, bet ir vaikai bei tuo pačiu – jų šalies ateitis – rūpi gerokai labiau nei mums.
Parengta pagal „Cobe“ ir PILOTAS.LT informaciją.
