„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Kotedžų Kaune statytojai atkasė XVII a. „lobį“ ir tai nutylėjo: paveldosaugininkai sustabdė žemės judinimo darbus

Pernai gruodį Kauno Žemalės g. užvirusios kotedžų statybos patraukė ne vieno kauniečio dėmesį. Tirti, ar tokioje vietoje išties gali būti vykdomos statybos, ėmėsi ir Statybos inspekcija. Dar keletą pagalių į statytojo ratus kovo 29-ąją įkišo ir atkastas radinys. Paaiškėjo, kad nebuvo pranešta apie rastą XVII a. menantį mūro fragmentą, kuris, tikėtina, bus įtrauktas į Kultūros paveldo registrą.
Žemalės gatvėje atkasti XVII a. antros pusės pastato rūsiai
Žemalės gatvėje atkasti XVII a. antros pusės pastato rūsiai / Skaitytojos nuotr.

Apie šioje vietoje vykdomas kotedžų, dovanosiančių įspūdingą miesto panoramą, statybas 15min rašė jau šių metų sausį – „Ant skardžio dygsta kotedžai su Kauno panorama: stebisi dėl ardomo šlaito ir šaligatviais zujusių mašinų, tačiau pažeidimų – jokių“. Nuostaba dėl šių statybų, rodos, nedingsta.

Į 15min redakciją kreipėsi keli Žemalės gatvės gyventojai, papasakoję apie netikėtai šlaite atsivėrusį radinį. Viešai prisistatyti nepanoręs vyras (vardas ir pavardė redakcijai žinomi) tikino, kad kotedžų statybvietėje buvo atkastos senovinės arkinės konstrukcijos.

Kultūros paveldo departamento nuotr./Žemalės gatvėje atkasti XVII a. antros pusės pastato rūsiai
Kultūros paveldo departamento nuotr./Žemalės gatvėje atkasti XVII a. antros pusės pastato rūsiai

„Įdomu, kaip paveldas įvertins. Atkasė dar pernai, bet nuslėpė. Išvežė pamatinius akmenis. Statytojas privalėjo pranešti, bet slėpė, tęsė statybas. Paveldosaugininkus jau apie tai informavome, žadėjo tikrinti“, – kovo 29 dieną redakcijai papasakojo kaunietis.

Dar viena į redakciją besikreipusi Žemalės gatvės gyventoja tikino, kad iš viršaus, nuo gatvės, niekas negalėjo to atkasto „lobio“ pastebėti, bet kai buvo pradėti aplinkos tvarkymo darbai ir nusileista žemiau šlaitu, vaizdas nustebino. Jį dar labiau išryškino šlaitą „atvėręs“ lietus.

„Kol gyventojai nepranešė paveldosaugai, niekas į tai nekreipė dėmesio, brutaliai naikino. Statytojas apie radinį pats niekam nepranešė, dalį riedulių kažkur išvežė. Penkis ar šešis pasiliko, matyt, būsimai teritorijai papuošti. Vakar dar atsivežė žvyro, pamanėm, kad užmaskuoti juo radinį ruošiasi. Pranešėme paveldosaugininkams.

Kiek žinau, jie buvo atvykę į vietą, nustatė, kad tai XVII a. olandiškos plytos, puodynės, šukės. Apmaudu, kad galimai įvykdytas nusikaltimas, kad statybininkai suniokojo dalį, nepranešė, kol gyventojai atsitiktinai nepastebėjo“, – teigė viešai prisistatyti nepanorusi kaunietė (vardas ir pavardė redakcijai žinomi), supratusi, kad statytojams toliau leista vykdyti statybas, tik ne toje vietoje, kur aptikti seno mūro fragmentai.

Statytojas nekomentuoja

Kaip skelbė statybvietėje iškeltas informacinis plakatas, Žemalės gatvėje vykdomų statybos darbų užsakovas ir rangovas – pernai spalį įregistruota UAB „Ant skardžio“. Kaune veikiančios bendrovės vadovu nurodytas Mindaugas Jonika. Jis – ir teisines paslaugas teikiančios UAB „MJ Consulting“ direktorius. Abi įmonės registruotos tuo pačiu adresu.

Tai gali būti XVII a. antros pusės pastato rūsiai.

Šių metų sausį, 15min žurnalistei rašant pirmąjį straipsnį apie šias statybas, susisiekti su pačiu M.Jonika nepavyko. Nurodytu įmonės telefono numeriu atsiliepusi moteris tikino, pasitarsianti su direktoriumi dėl komentaro. Vėliau sulaukta el. laiško, kad šiuo metu direktorius išvykęs, pakomentuos grįžęs. Tačiau galiausiai buvo nuspręsta komentaro 15min redakcijai neteikti.

Šįkart žurnalistė vėl išsiuntė užklausą bendrovės nurodytai vyr. administratorei, sulaukta atsakymo, kad vadovas pakomentuos – paprašė šiek tiek laiko paruošti atsakymą. Tačiau galiausiai žurnalistės el. paštą pasiekė laiškas, pranešantis, kad „vadovo sprendimu komentarų nebus“.

Taigi nepavyko iš statytojų atstovų sužinoti, ar vietoje dirbę statybininkai savo nuožiūra nusprendė nekreipti dėmesio į atkastas galimai kultūros paveldo vertybes ir kodėl apie tai nebuvo pranešta paveldosaugai.

Kauno miesto savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Saulius Rimas 15min patvirtino, kad apie atkastas galimai vertingas statinių liekanas sužinojo tik iš gyventojų.

„Nedelsiant apie tai informavome Kultūros paveldo departamento (KPD) Kauno teritorinį skyrių, kaip tai numato Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas. Taip pat kartu su KPD atstovu ir archeologais į vietą nuvyko Kultūros paveldo skyriaus darbuotojas. Buvo vizualiai nustatyta, kad gyventojų informacija pasitvirtino. Toliau veiksmų ėmėsi KPD“, – patikino S.Rimas.

Tikėtina, kad tai – Kauno užmiesčio dvaro vieta

Užklausas 15min išsiuntė ir Valstybinei teritorijų planavimo bei statybos inspekcijai (Statybos inspekcija), Kauno miesto savivaldybei bei Kultūros paveldo departamentui (KPD). Iš pastarosios institucijos kovo 30 dieną gautas atsakymas, patvirtinantis galimą radinių svarbą ir tai, kad statytojas privalėjo informuoti apie tai, bet neinformavo.

„Pranešimą apie tai, kad Žemalės gatvėje Kaune buvo atkasti seno mūro fragmentai, gavome kovo 29 dieną. Nedelsiant nuvykome į vietą ir nustatėme, kad vykdant statybos darbus buvo atkasti skliautinių mūrinių rūsių likučiai.

Įvertinus mūro struktūrą bei datavus šalia rastus archeologinius radinius – koklio fragmentą, puodynės šukes, stikliuko gėrimui gerti šukę, grindų plytelę, čerpių šukes, darome prielaidą, kad tai gali būti XVII a. antros pusės pastato rūsiai. Labai tikėtina, kad šioje vietoje stovėjo vienas iš Kauno užmiesčio dvarų“, – 15min informavo Andrius Liakas, Kultūros paveldo departamento Kauno skyriaus vyriausiasis specialistas.

Kultūros paveldo departamento nuotr./Žemalės gatvėje atkasti XVII a. antros pusės daiktai
Kultūros paveldo departamento nuotr./Žemalės gatvėje atkasti XVII a. antros pusės daiktai

Paveldosaugininkai, anot jo, susisiekė su statybas šiame sklype vykdančios bendrovės direktoriumi ir pareikalavo, kad šalia atkastų rūsio fragmentų 15 dienų nebūtų vykdomi žemės paviršiaus judinimo darbai. Per šį laiką šią vietą apžiūrės Kultūros paveldo centro archeologai, kurių išvadomis vadovaujantis bus priimtas sprendimas dėl naujai atrasto archeologinio objekto įtraukimo į Kultūros vertybių registrą.

Privalėjo pranešti, bet, tikėtina, nebaus

A.Liakas patvirtino, kad jei atliekant statybos ar kitokius darbus aptinkama archeologinių radinių ar nekilnojamojo daikto vertingųjų savybių, valdytojai ar darbus atliekantys asmenys apie tai privalo pranešti savivaldybės paveldosaugos padaliniui.

„Aptikus radinių, kurie panašūs į archeologinius, ar atkasus senų raudonų plytų mūrą, visada raginame kreiptis į savivaldybės kultūros paveldo skyrių arba tiesiai į Kultūros paveldo departamentą. Net ir iš atsiųstų nuotraukų per kelias minutes galima padaryti pirmines išvadas apie radinio vertę.

Šiuo atveju kasimo darbus vykdę asmenys apie aptiktus rūsio fragmentus nepranešė. Tikėtina, kad jie neįvertino, kad mūro fragmentai yra tokie seni, o žemėse buvusių archeologinių radinių nepastebėjo. Žemalės gatvė nėra kultūros paveldo objekto ar vietovės teritorijoje, o ir žinių apie šioje vietoje esantį archeologinio pobūdžio kultūros paveldo objektą, nebuvo“, – teigė KPD atstovas.

Kadangi daugiau žemės kasimo darbų šalia atkastų rūsio fragmentų nėra numatyta, paveldosaugininkai sustabdė tik rūsio užpylimo žemėmis darbus.

Kasimo darbus vykdę asmenys apie aptiktus rūsio fragmentus nepranešė.

„Ar vykdant žemės kasimo darbus buvo nuardyta dalis mūro ir buvo archeologinių radinių išvežtose žemėse, dabar nustatyti nėra galimybių.

Kol kas nėra pagrindo manyti, kad statytojas nusižengė Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymui. Jei paaiškės, kad pažeidimas buvo padarytas KPD Kauno skyrius pradės administracinės teisenos procedūrą“, – teigė A.Liakas.

Jei šis objektas bus įtrauktas, o, A.Liako teigimu, taip ir turėtų nutikti, į Kultūros vertybių registrą, jo teritorijoje žemės kasimo darbai bus galimi tik prieš tai atlikus archeologinius tyrimus.

„Kadangi šiuo metu ties aptiktu rūsiu nėra planuojami žemės kasimo darbai, pritaikytos laikinos apsaugos priemonės neturėtų statytojui sukelti didesnių nepatogumų. Tikėtina, kad atlikus rūsių matavimus ir fotofiksaciją, protingiausia bus juos vėl užkasti. Jų konservavimas ir pritaikymas sudėtingas ne tik dėl jų būklės bet ir dėl to, kad rūsiai aptikti ant dviejų sklypų ribos“, – paaiškino pašnekovas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs