Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Kova dėl parko Vilniaus Pilaitėje persikėlė į Seimą: savininkai sutiktų „daubą“ atiduoti bendruomenei

Seimo Aplinkos apsaugos komitete antradienį buvo svarstomas Vilniuje, Pilaitės rajone, esančio Nadruvos parko likimas. Dėl jo pastarąjį mėnesį kovoja bendruomenė, savivaldybė ir savininkai, kurie dabar sako sutiksią atiduoti vadinamąją daubą, jei savivaldybė ant šlaitų leis daugiau statyti.
Sklypas Bitėnų gatvėje Vilniuje
Sklypas Bitėnų gatvėje Vilniuje / Luko Balandžio / 15min nuotr.

15min rašė, kad dauba vietinių vadinama žemė yra privati, o dabar joje imtasi ir veiksmų – išmontuota vaikų žaidimų aikštelė, tad pilaitiškiai su nerimu stebi, ar čia neprasidės statybos, nors pagal Vilniaus bendrąjį planą tai nėra galima.

PLAČIAU SKAITYKITE: Pilaitė prarado žaliąją zoną: NŽT grąžino sklypą žemės savininkams, savivaldybė įspėja neinvestuoti

Grąžino žemės sklypą

Šį klausimą Aplinkos apsaugos komitete iškėlusi „valstietė“ Virginija Vingrienė sakė, kad problema labai sena. 1989 metais savivaldybė pritarė jaunimo gyvenamojo komplekso teritorijos suplanavimui detaliajam planui ir buvo suteiktas apie 48 ha plotas Vilniaus rajono Salotės kaime. Šis potvarkis galioja iki šiol. Vienoje sklypo vietoje maždaug 3 ha ploto teritorijoje buvo numatyta įrengti parką.

„Tas parkas buvo tvarkomas pačios bendruomenės iniciatyva, buvo pasodinti medžiai, paskaičiuota, kad medžių sodinimo investicijos buvo 100 tūkst. litų. Parko sutvarkymas dar 300 tūkst. litų atsiėjo. Bendruomenė įsijungusi į parko tvarkymą, tuo labiau, kad tiek bendrajame, tiek detaliajame plane ši teritorija numatyta kaip žalioji zona“, – kalbėjo ji.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Sklypas Bitėnų gatvėje Vilniuje
Luko Balandžio / 15min nuotr./Sklypas Bitėnų gatvėje Vilniuje

Tačiau 2006 metais Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) nusprendė grąžinti savininkams tą plotą.

„Šiuo metu savininkas yra pardavęs kitiems savininkams, kurie norėtų investuoti, tačiau bendruomenė norėtų išsaugoti šitą parką, jis jiems tikrai labai svarbus. Juo labiau, kad bendrajame plane iki šiol tai yra žalioji zona, parkas tvarkomas bendruomenės lėšomis“, – sakė V.Vingrienė.

Ji svarstė, kad reikėtų ieškoti būdų, kaip išsaugoti bendruomenei parką ir kad nenukentėtų savininkai.

V.Mitalas: problema – sisteminė

Vilniaus vicemeras Vytautas Mitalas patikino, kad savivaldybė tiek dabar galiojančiame bendrajame plane, tiek rengiamame toje vietoje mato žalią zoną. Tai reiškia, kad dauba turėtų išlikti. Nors Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Juozas Imbrasas pasipiktino, kad savivaldybė galėjo numatyti konfliktą, kuomet buvo grąžinama žemė, tačiau V.Mitalas pabrėžė, kad šio proceso savivaldybė nekontroliuoja, jį vykdo NŽT.

„Turime sudėtingą situaciją, nes žaliųjų erdvių, kurias miestas nori išlaikyti, nors jos yra privačiose rankose, jau 195 hektarai. Jie atsirado dėl to, kad istoriškai yra dvi galvos, kurios yra atsakingos už žemės naudojimą mieste. Viena jų yra savivaldybė, ji kuria bendrąjį planą ir yra atsakinga už detaliuosius planus, kita – NŽT. Savivaldybė gali tik įrodžiusi pretenduoti į jos naudojimą“, – kalbėjo jis.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Sklypas Bitėnų gatvėje Vilniuje
Luko Balandžio / 15min nuotr./Sklypas Bitėnų gatvėje Vilniuje

V.Mitalo teigimu, savivaldybės atstovai buvo susitikę su savininkais ir šiuo metu bus analizuojama, kokios yra teisinės galimybės perimti parką. Tačiau jis pabrėžė, kad savivaldybė išpirkti visas žaliąsias zonas, patekusias į privačių savininkų rankas, neišgalės.

„Visam sisteminiam Vilniaus žaliųjų erdvių sprendimui reikia ir įstatymų pokyčių, ir galų gale finansų“, – aiškino jis.

Bendruomenė į parką investavo 192 tūkst. eurų

Algirdas Kelpša, Pilaitės bendruomenės ir bendrijos „Saleks“, kuri įkūrė parką, atstovas sakė, kad Kauno apygardos teisme pasamdyta ekspertė investicijas į parką įvertino 192 tūkst. eurų. Be to, pirmąjį savininką, anot jo, bendrija pažinojo ir turėjo jo žodinį pritarimą, kad teritoriją gali tvarkyti, kasmet apie 3 tūkst. eurų skiriama medžių genėjimui, gydymui, laistymui.

„Parkas suprojektuotas profesionalių dendrologų, projektas suderintas su Vilniaus rajono savivaldybe, Aplinkos ministerija suderino tą projektą. Tai nėra saviveikla, kad po langu pasisodinu, šaukiu ir ginu. Problema, kodėl negalėjome viso to įregistruoti labai paprasta – investuotojas patyrė ekonominius sunkumus ir su leidimu 100 gyvenamųjų namų pradėjo pardavinėti nebaigtos statybos. Nebaigtos statybos įforminimo būdų nebuvo iki pat 2012 metų. Jeigu būtų anksčiau tai padaryta, mes būtume užregistravę nebaigtą statybą ir išsaugoję tuos želdinius“, – komentavo jis.

Anot jo, buvo susitikta su savininkų atstovu ir kuriam laikui padaromas „taikos timeout'as“ (liet. pertrauka).

Savininkai sutiktų palikti daubą bendruomenei

Savininkams atstovaujantis Šarūnas Vaineikis komitete aiškino nesiimsiantis vertinti žemės grąžinimo organizavimo, tačiau replikavo į A.Gedvilienės pastebėjimą.

„Sklypo ribos nuo 2007 metų, kai buvo pradėtas procesas, iki 2008, kai jis buvo grąžintas, tada galiojo bendrasis planas ir paskesniais metais jis kito. Mūsų įgyto sklypo kraštinė nusikirpo ir ji persikėlė į kitą pusę. <...> Yra privati nuosavybė ir ją reikia gerbti. Tačiau kažkodėl kiti savininkai, kurie ribojasi su mūsų sklypu ir papuola į puoselėtą parką, keitė paskirtį ir ta sklypo dalis pageltonavo“, – kalbėjo jis.

Be to, Š.Vaineikis pastebėjo, kad čia neketinama pastatyti krūvos namų ir patikino gerbiantis norą turėti parką. Anot jo, savininkai pasirengę bendruomenei palikti gražiausią teritorijos dalį – daubą, kur sukoncentruota infrastruktūra, kur susirenka žmonės.

„Manau, galime įsipareigoti, kad ten ir liks tai. Reikėtų apgalvoti formą, bet tikrai pasiruošę išgirsti, kiek galėtume pretenduoti užstatyti viršuje su sąlyga, kad paliktume visą apačią bendruomenės poreikiams“, – sakė jis.

Savininkai prašo, kad ant parko šlaitų atsirastų didesnės galimybės statybai su sąlyga paliekant dalį jų sklypo bendruomenės poreikiams.

„Įsipareigojame sukurti infrastruktūrą, t.y. keliukus, suoliukus, ir ta infrastruktūra nebūtų pastatytų namų nuosavybė. Tai būtų visos Pilaitės bendruomenės laisvai prieinama teritorija. Galėtume suteikti apie 50 proc. sklypo teritorijos bendruomenės poreikiams“, – kalbėjo Š.Vaineikis.

Anksčiau vienas iš sklypo savininkų Rimantas Jančauskas 15min sakė, kad šis sklypas „nėra gyvybiškai reikalingas“ ir jeigu valstybė pasiūlytų mainus, jie greičiausiai sutiktų.

„Jeigu mums valstybė pasiūlys alternatyvą, tai įmanoma keisti sklypą į sklypą. Savivaldybė bendruomenei buvo pažadėjusi sklypą, tai jeigu įmanomas toks keitimas, kodėl gi ne“, – tikino jis.

Tiesa, nors institucijos aiškina, kad kol Vilniaus miesto bendrajame plane sklypas patenka į žaliosios zonos teritoriją, savininkai vis tiek mato nedidelę galimybę vykdyti veiklą. Tą pripažįsta ir savivaldybė.

„Dabartinių savininkų sklypas apima ne tik žaliąją zoną. Jis apima ir zoną, kur galima vystyti porą gyvenamųjų namų, bet ta zona, kuri vadinama Pilaitės dauba, yra dabartiniame bendrajame plane žalia zona ir ji išlieka žalia zona naujame bendrame plane“, – sakė V.Mitalas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs