Šiuo metu Kultūros paveldo departamentas yra pavaldus Kultūros ministerijai. 15min žiniomis, Vyriausybėje kalbama apie šios institucijos funkcijų perdavimą Aplinkos ministerijai. Diskutuojama, kad galbūt ją galima būtų prijungti prie Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos (VSTT). Vis dėlto kol kas sprendimų dar nepriimta ir diskusijos tęsiasi.
Tokios kalbos, 15min žiniomis, kilo dėl to, kad niekaip nesugebama patvirtinti naujo Kuršių nerijos tvarkymo plano. Teismai yra įpareigoję griauti Kuršių nerijoje esančius nelegalius pastatus, tačiau Vyriausybėje buvo parengtas naujas parko tvarkymo planas, pagal kurį dalį pastatų būtų galima išsaugoti. Tačiau dėl Kultūros ir Aplinkos ministerijų bei joms pavaldžių KPD ir VSTT nesusišnekėjimo plano patvirtinti nepavyksta. Tikimasi, kad jei KPD ir VSTT valdytų ta pati ministerija, šios institucijos geriau susikalbėtų tarpusavyje.
Aplinkos viceministrės Rėdos Brandišauskienės teigimu, kol kas dar anksti kalbėti, kokias tiksliai funkcijas iš KPD perimtų VSTT, tačiau aišku, kad kalbama apie šių institucijų funkcijų dubliavimą saugomose teritorijose.
VSTT direktoriaus pavaduotoja Rūta Lapinskienė 15min teigė žinanti apie tokias diskusijas. Jos nuomone, tam tikrų funkcijų, susijusių su saugomose teritorijose esančiais kultūros paveldo objektais, perdavimas būtų logiškas. Tačiau tarnyba neturėtų prižiūrėti visos Lietuvos kultūros paveldo.
„Jeigu būtų kalbama tik apie saugomų teritorijų planavimą, problemos nematau, ir tam tikras funkcijas perimti bei vykdyti tarnyba gebėtų. Tačiau diskusija būtų logiška tik tada, jei būtų kalbama apie tam tikrų funkcijų perėjimą valstybiniuose parkuose, o ne visos Lietuvos paveldą, nes KPD prižiūri saugomus objektus visoje šalyje“, – sakė ji.
Pati KPD vadovė Diana Varnaitė 15min sakė, kad apie kalbas pertvarkyti ar perduoti jos vadovaujamos institucijos funkcijų dalį kitai ministerijai nieko negirdėjo.
„Ne, tikrai nežinau“, – sakė D.Varnaitė. Ji teigė, kad kol kas į diskusijas apie institucijos ateitį jos niekas nekvietė.
Vilniaus miesto vyriausiasis architektas Mindaugas Pakalnis tikino girdėjęs apie planus, kad KPD būtų palikta funkcija spręsti dėl kultūros vertybių vertingųjų savybių, o likusius planavimo klausimus perduoti savivaldybėms. Jo nuomone, jei klausimai, susiję su teritorijų planavimu, būtų vienose rankose, dokumentų derinimo procesai palengvėtų.
„Labai dažnai planuojant teritorijas daromi du planai: gamtos ir kultūros paveldo. Tai yra du saugomi ir svarbūs elementai, ir jie dažnai eina kartu. Tokia sistema, siekiant, kad būtų mažiau priešpriešos ir būtų daugiau integruotų sprendimų, ji gali pasiteisinti.
Problema – ne galios žaidimai, o integruoto sprendimo radimas. Jeigu tai yra vienoje organizacijoje, sprendimai randami greičiau ir efektyviau. Kita vertus, kartais varančioji jėga yra kūrybinis konfliktas, kai vienam atrodo vienaip, kitam kitaip ir, jeigu abu ieško kompromiso, paprastai suranda“, – svarstė jis.
Tiesa, M.Pakalnis išsakė nuogąstavimą, kad, sujungus ar perdavus dalį KPD funkcijų VSTT, statybos ir teritorijų planavimo klausimai galėtų būti nustumti į antrą planą, kaip atsitiko sujungus Aplinkos ir Statybos ministerijas.
„Pavojų įžvelgčiau, kad kažkurios vienos institucijos veikla dominuos prieš kitą. Pasidarys, pavyzdžiui, gamtos paveldas svarbiau nei kultūros, ir tada neleis restauruoti tunelio, nes ten gyvena šikšnosparniai, nors gal visgi jie gali kažkur kitur išsikelti“, – kalbėjo Vilniaus miesto vyr. architektas.
Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos vadovo Mindaugo Statulevičiaus nuomone, dviejų institucijų sujungimas ar vienos funkcijų perdavimas kitai – tik gaisro gesinimas. Be to, prieš priimant sprendimus, turėtų būti įvertinta, kokia iš to bus nauda ir ar ji bus.
„Dėl dviejų institucijų nesutarimo, jų sujungimas ar perdavimas trečiai institucijai bus gaisro gesinimas. Reikėtų į šį klausimą pažiūrėti plačiau ir kalbėti apie jų turto valdymą, kaip regionuose tos institucijos yra įveiklintos ir kaip jos žiūri. Iš principo, jei institucijos nesusitaria, todėl jas reikia naikinti arba sujungti, čia gali būti padaryta ir tam tikra žala. Valstybė turi padaryti kaštų naudos analizę, kas bus panaikinus, sujungus, perskirsčius žmones, atleidus vadovus ir pakeitus juos kitais. Ar yra tokia analizė, nežinau, bet tai yra pirmieji darbai, nuo ko reikėtų pradėti“, – teigė jis.
Be to, LNTPA vadovo teigimu, KPD reorganizavimas turėtų būti antraeilis ar net trečiaeilis klausimas. Pirmiausia Vyriausybė turėtų sutvarkyti Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT), kuri šiuo metu pavaldi Žemės ministerijai, dalies funkcijų perdavimą ir tik tada spręsti, ką daryti su KPD.
„NŽT užsiėmusi žemės valdymu visoje Lietuvoje, nors neturėtų šių klausimų spręsti miestuose. Nuo čia reikėtų pradėti ir į tą reformą žiūrėti. KPD veikla turėtų eiti antru ar trečiu klausimu. Procesų, kurie liečia teritorijų planavimą, ypač miestuose, kažkokia forma turėtų pereiti Aplinkos ministerijos žiniai. Dabar šie klausimai yra išsibarstę tarp trijų, keturių institucijų, ir procesai tampa visiškai nevaldomi, o verslas tampa procedūrų įkaitais. Jeigu būtų po vienu stogu ar tarnyba, tai kažkiek supaprastintų“, – tikino M.Statulevičius.