Kultūros paveldo pastatai kelia nekilnojamojo turto kainas

Teritorijos, kuriose yra daugiau nekilnojamojo turto vertybių, ir į Registrą įtrauktų pastatų yra patrauklesnės žmonėms. Be to, kainos tokiose vietovėse arba greta jų yra bene 20 proc. didesnės nei kitur. Žmonės nori gyventi ten, kur yra daug istorinių vertybių. Norvegijos nekilnojamąjį kultūros paveldą prižiūrinčios institucijos atstovo teigimu, tokios teritorijos masina žmones, nes jos jiems asocijuojasi su stabilumu ir geresne gyvenimo kokybe.
Oslas
Oslas / Skrendu.lt nuotr.

Ketvirtadienį Nacionalinėje dailės galerijoje vyko Kultūros ministerijos organizuota konferencija „Kultūros paveldas ir savivaldybės. Efektyvios vadybos link“, kurioje patirtimi dalijosi Norvegijos, Lenkijos, Slovakijos ir Estijos šalių atstovai. Vienas jų, Norvegijos kultūros paveldo direktorato patarėjas Vegardas Berggårdas pristatė Norvegijoje neseniai atliktą kultūros paveldo ekonominio poveikio vertinimo tyrimą, kuriuo siekta suprasti investicijų į kultūros paveldą reikšmę.

Tyrėjai nusprendė ištirti kelis miestus šalyje. Oslas ir Fredrikstadas tirtas tuo atžvilgiu, kiek žmonės pasiryžę mokėti už tai, kad gyventų teritorijose, kur yra didelė kultūros paveldo vertybių koncentracija.

Žmonės linkę mokėti daugiau už gyvenimą istorinėse vietovėse

Tiriant Oslo rinką buvo iškelta hipotezė, kad pastatų, kurie yra įtraukti į Registrą, vertė yra didesnė nei tų, kurie nėra. Taip pat žmonės linkę mokėti daugiau, kad gyventų teritorijose, kur yra didesnė nekilnojamųjų vertybių koncentracija.

„Rezultatai šias hipotezes patvirtino. Iš tiesų, žmonės labiau nori gyventi statiniuose, kurie yra įtraukti į Registrą, arba greta jų. Į Registrą įtraukto turto vertė yra apie 2,3–2,4 proc. didesnė. Pavyzdžiui, jei turtas kainuoja apie 525 tūkst. eurų, tai apie 12 tūkst. eurų galima priskirti būtent turto vertingosioms savybėms. Žmonės nori gyventi ir greta tokių pastatų, tad gretimų teritorijų turto vertė yra 4–5 proc. didesnė“, – konferencijoje teigė V.Berggårdas.

Evgenia Levin nuotr./Konferencija „Kultūros paveldas ir savivaldybės. Efektyvios vadybos link“
Evgenia Levin nuotr./Konferencija „Kultūros paveldas ir savivaldybės. Efektyvios vadybos link“

Tirtas ir istorinis Fredrikstado miestas Norvegijos rytuose, esantis netoli Oslo. Tyrėjai nusprendė pažvelgti, ar žmonės būtų linkę mokėti daugiau už gyvenimą saugomoje teritorijoje, ar ne. Tyrėjai žvelgė į dvi teritorijas miestelyje – senamiestį ir likusias vietas.

„Šio atvejo rezultatai taip pat buvo labai pozityvūs ir norą gyventi senamiestyje išreiškė daug žmonių. Turtas čia yra 17–22 proc. brangesnis nei vidutinė rinkos vertė likusiame Fredrikstade. Be to, greta senamiesčio esančios teritorijos taip pat yra 14–18 proc. brangesnės“, – pristatydamas tyrimą sakė V.Berggårdas.

Stabilus ir geresnis gyvenimas

Norvegijos kultūros paveldo direktorato vyriausiasis patarėjas Ole Kristianas Tollersrudas tikino, kad žmonės nori gyventi tokiose teritorijose, pastatuose ir greta jų, nes tai prisideda prie geresnės gyvenimo kokybės.

„Manau, kad gyvenimas greta kultūros paveldo vertybėmis pripažintų pastatų arba jose prisideda prie geresnės gyvenimo kokybės. Tokiose vietovėse pastatai atnaujinami ir gyventojai nerizikuoja, kad prie jų iškils masyvūs statiniai ar teritorijose atsiras judrios gatvės – tai stabili gyvenamoji vieta. Prie jų nėra didelių prekybos centrų ir žmonės tai vertina.

Evgenia Levin nuotr./Konferencija „Kultūros paveldas ir savivaldybės. Efektyvios vadybos link“
Evgenia Levin nuotr./Konferencija „Kultūros paveldas ir savivaldybės. Efektyvios vadybos link“

Be to, perkant nekilnojamąjį turtą istorinėse vietovėse taip stipriai nerizikuoji savo pinigais. Jos išlieka aukštomis, net jei visa rinka patiria krizę ir kainų lygis krinta. Tai gera investicija“, – sakė O.K.Tollersrudas.

Pasak Norvegijos kultūros paveldo direktorato vyriausiojo patarėjo, nekilnojamuoju turtu užsiimančios bendrovės taip pat mato naudą ir noriai investuoja į tokius projektus. Pirmiausia juos skatina didesnės pardavimo kainos, tačiau, specialisto įsitikinimu, verslininkai taip pat nori prisidėti prie darnios miesto plėtros.

„Nekilnojamojo turto plėtotojai į tokius objektus žiūri, žinoma, iš verslo perspektyvų, mat galima nemažai užsidirbti. Juk pardavimo kainos čia didesnės. Tačiau negalima sakyti, kad visi jie žiūri tik į pelno eilutę. Verslininkai, kurie užsiima nekilnojamuoju turtu, nori išsaugoti tas vertingąsias savybes, ir kad jų projektai darniai įsilietų į vietovę. Žinoma, jie supranta, kad jei per daug savivaliaus ir kels daug iššūkių, sulauks pasipriešinimo iš institucijų ir visuomenės.

Be to, didelis spaudimas verslininkams kyla ir tose vietovėse, kurios yra greta. Ten taip pat kainos yra didesnės, todėl galima projektus parduoti brangiau“, – apibendrino O.K.Tollersrudas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų