Per didelis sandarumas taip pat gali kelti problemų: suskaičiuota, jog žmogus kasdien į aplinką, kurioje gyvena, išskiria apie 10 litrų drėgmės. Taip pat, ypač žiemos laikotarpiu, 90 proc. laiko praleidžiame patalpose, todėl itin svarbu jas tinkamai vėdinti.
Langas, pagalvojantis apie namo šeimininką
„VELUX“ marketingo koordinatorės Vaidos Ramonienės teigimu, viena didžiausių Europos pastatų problemų – drėgmė, kuri sąlygoja pelėsio atsiradimą ir sukelia tokias ligas, kaip astma.
„Apie 16 proc. europiečių (apie 80 mln.) šiuo metu gyvena drėgnose ir pelėsio pažeistose patalpose, o tai kelia didelę riziką jų sveikatai. Daugiau nei du trečdaliai europiečių neturi įpročio išvėdinti kambario prieš eidami miegoti“, – sako V. Ramonienė.
Autonomine saulės baterija maitinamas langas yra valdomas nuotolinio valdymo pulteliu. Kai kurios funkcijos atliekamos ir automatiškai, pavyzdžiui, integruotas lietaus jutiklis užveria langą vos ant jo užtiškus pirmiesiems lietaus lašams.
Todėl bendrovė „VELUX“ stoglangiai turi vėdinimo sklendes, yra varstomi, „kvėpuoja“, praleisdami gryną orą, kartu įleisdami į patalpą daugiau dienos šviesos, nei įprasti (fasado) langai.
„Aeronamų“ projekte įrengti „VELUX“ stoglangiai turi trigubą išorinį ir dvigubą vidinį stiklo paketą, jų vidus užpildytas šilumą izoliuojančiomis kriptono dujomis. Daugiasluoksnis medinis langas saugo ne tik šilumą, tačiau ir tarnauja kaip garso izoliacija, apsaugo nuo ultravioletinių spindulių poveikio. Nesiorientuojame vien į pasyvius namus – mūsų stogo langai labiau orientuoti į energinį balansą. Tačiau Europos Sąjungoje griežtinami energinio efektyvumo reikalavimai, todėl mes taip pat taikomės prie pokyčių ir turime, ką pasiūlyti,“ – sakė „VELUX“ atstovė.
Jos teigimu projekte „Aeronamai“ įrengti „super-stoglangiai“. „Šiltesnių“ ar modernesnių langų tiesiog nebūna.
„Tai – išskirtinis produktas. Autonomine saulės baterija maitinamas langas yra valdomas nuotolinio valdymo pulteliu. Kai kurios funkcijos atliekamos ir automatiškai, pavyzdžiui, integruotas lietaus jutiklis užveria langą vos ant jo užtiškus pirmiesiems lietaus lašams. Visi „VELUX“ automatiškai valdomi langai turi šią funkciją. Taip šeimininkai, net jei jie toli išvykę, apsaugomi nuo nuostolių, nuo lietaus vandens pratekėjimo į kambarius. Šie stogo langai padengti drėgmei atsparia, priežiūros nereikalaujančia balta poliuretano danga, todėl jų nereikia perdažyti. Užtenka retkarčiais nuvalyti drėgna šluoste“, – sako „VELUX“ atstovė.
Kaip įmontuojami langai aukštos energinės klasės pastatuose?
Kuo stoglangiai yra pranašesni už, pavyzdžiui, tiesiog aklinai uždengtą stogą?
„Svarbu kalbėti apie namų gyventojų komfortą, kuris turi daug pusių. Visų pirma – tai dienos šviesa. Žmogui yra be galo svarbu gyventi, dirbti, vaikams – mokytis, žaisti dienos šviesoje. Yra įrodyta, kad vaikų gebėjimas mokytis pagerėja net 15 proc., jeigu jie gauna pakankamai natūralios šviesos. Lyginant su fasadiniais langais, stoglangis praleidžia dvigubai daugiau saulės šviesos.
Net ir geriausios kokybės langas praleis maždaug 6 kartus daugiau šalčio (arba šilumos) nei siena. Paprasčiau tariant, kiek šilumos langai išleistų į lauką, panašiai tokį pat kiekį šilumos ir įleistų į vidų saulei kaitinant.
Stogo langus visuomet gaminame varstomus, taigi juos galima atsidaryti ir išsivėdinti kambarius, jei namuose neįrengta rekuperacijos sistema. Juk patalpų oro kokybė taip pat turi didelės įtakos sveikatai ir savijautai. Galiausiai, trečias argumentas – vaizdas. Pro stogo langus atsiveria nuostabus aplinkos vaizdas, žmogus gali paganyti akis, gėrėtis gamta ar miestu. Pridėčiau ir paskutinį argumentą – kambariai su stogo langais turi savotiško žavesio, jaukumo, interjeras tampa išskirtinis“, – sakė V. Ramonienė.
Kalbant apie fasado langus energetiškai efektyvių namų statytojams taip pat reikia spręsti dilemą, kaip suderinti šilumos nuostolius ir „pajamas“, mat kuo didesni langai, tuo daugiau saulės jie gali įleisti į patalpą.
„Jei suglaudžiame langą su konstrukcija (siena), dažniausiai ta vieta praeina šaltis, taip pat tai dažna pelėsio susidarymo vieta“, – sako Nacionalinės pasyvaus namo asociacijos vadovas Aidas Vaičiulis. Todėl tarp dviejų „šaltų“ medžiagų dedamas izoliuojantis sluoksnis. Dar vienas įmanomas sprendimas – gerokai padidinti lango angą ir tarp jos bei lango dėti izoliacinį sluoksnį. Vis tik tokiu atveju langai pasilieka giliai sienoje, sukuriamas „šaudymo angos“ efektas bei padidėja šešėliavimo tikimybė: lango kraštai mes šešėlį, į būstą pateks mažiau saulės šviesos.
Siekiant maksimaliai taupyti energiją, didžiausius langus reikėtų įrengti į pietų bei pietryčių pusę. Net ir geriausios kokybės langas praleis maždaug 6 kartus daugiau šalčio (arba šilumos) nei siena. Pietinė pusė padeda šį skirtumą kompensuoti.
Tvirtinant šiuos langus visur buvo naudojami stiklo pluošto laikikliai, kad tik niekur nereikėtų metalo. Stiklo pluoštas nedaug laidesnis šalčiui nei mediena.
„Paprasčiau tariant, kiek šilumos langai išleistų į lauką, panašiai tokį pat kiekį šilumos ir įleistų į vidų saulei kaitinant. Prisiminkime, kad saulė dar neapmokestinta“, – pataria A. Vaičiulis.
Skaičiavo ilgiau nei gamino
Bendrovės „Langų gama“, kuri ilgus metus Lietuvoje gamina langus, direktorius Jonas Tubinis prisimena, kad gaminant užsakymą „Aeronamų“ projektui prireikė daugiau laiko skirti skaičiavimams nei pačiai gamybai.
„Mus sunku nustebinti, retai dar patiriame iššūkių gamyboje, tačiau šiam projektui reikėjo atlikti daug skaičiavimų. Pietinės projekto „Aeronamai“ pusės langai yra didžiausi, taip pat jie – maksimaliai skaidrūs, kad kuo daugiau saulės šilumos įleistų į vidų. Kiekvienas stiklas turi savo charakteristikas: kiek saulės (t. y. ultravioletinių spindulių) jis praleidžia į vidų, kiek šilumos išleidžia ar neišleidžia iš vidaus į lauką. Skirtingos charakteristikos pasiekiamos dengiant stiklus skirtingomis dangomis“, – paaiškina J. Tubinis.
Pašnekovo teigimu, „Aeronamuose“ įstatyti langai turi kiek didesnius šilumos nuostolius, nei pasyviam namui skirti langai. Tačiau praleisdami į vidų daugiau šilumos šiuos nuostolius jie kompensuoja. Kadangi siekiant A++ energinės klasės sertifikato skaičiuojama visų namo elementų visuma, „Langų gama“ inžinieriams reikėjo atidžiai skaičiuoti ir atrasti tokį šilumos pralaidumo santykį, kad į vidų patenkantis šilumos kiekis viršytų jos nuostolius. Dėl šios priežasties pirmąjį numatytą stiklų tipą teko pakeisti.
„Iš pradžių skaičiavome su standartiniais „šiltais“ stiklais, tačiau tam tikri koeficientai neatitiko reikalavimų ir teko svarstyti, kaip į vidų įleisti daugiau saulės energijos. Labai didelį vaidmenį turi ir įvairių angokraščių sandarumas, todėl šiame projekte buvo labai svarbūs langų montavimo darbai“, – sakė J. Tubinis.
Nauji reikalavimai keičia rėmus ir langų montavimo būdus
Reikia apskaičiuoti ne tik stiklo parametrus, tačiau ir kur, kaip turi būti sumontuotos drėgmės ir vėjo nepraleidžiančios plėvelės. Tvirtinant langą prie sienos negali būti jokių metalinių detalių.
Visuomet reikia įvertinti kainos ir kokybės santykį – vis tik būstui, ypač jei jis statomas pardavimui ar nuomai, yra skaičiuojama ekonominė vertė.
„Tvirtinant šiuos langus visur buvo naudojami stiklo pluošto laikikliai, kad tik niekur nereikėtų metalo. Stiklo pluoštas nedaug laidesnis šalčiui nei mediena. Pateiksiu šiek tiek šiluminio laidumo koeficientų λ (W/mK) pavyzdžių, kad geriau įsivaizduotumėteskirtumą: pušis 0,13 W/mK, stiklo pluoštas 0,32 W/mK, plienas ~40 W/mK, aliuminis ~210 W/mK. Visi šie parametrai taip pat buvo įtraukti į skaičiavimus siekiant, kad rezultatas atitiktų energinio efektyvumo reikalavimus. Tokią metodiką ir naudojome: jei „atšaldai“ langą, turi kiek daugiau „pašiltinti“ sieną, ir atvirkščiai. Kad galiausiai visi parametrai tilptų į A++ klasės ribas“, – kruopštų procesą atpasakojo J. Tubinis. „Langų gama“ vadovas pasidžiaugė, jog dirbdami su šiuo projektu įmonės specialistai įgavo vertingos patirties.
Pašnekovo teigimu, įprastų langų šilumos pralaidumo koeficientas dar gana neseniai buvo 1,1, o šiandien jau nieko nenustebinsi papasakojęs apie langą su 0,8 – 0,82 koeficientu. Kitaip tariant, gamybos technologijos leidžia kurti langus, kurie išleistų iš patalpų vis mažiau ir mažiau šilumos.
„Viskas tobulėja ir mes ieškome sprendimų, kaip padaryti geriau. Jei įsivaizduotumėte langą, tai bet kokiu atveju stiklo paketo šilumos laidumo koeficientas yra geresnis už rėmo. Kitaip tariant, per rėmą prarandama daugiau šilumos, rėmas šaldo langą. Sprendimų, kaip rėmuose sulaikyti šilumą šiandien yra daug, pavyzdžiui, naudojantis moderniomis technologijomis, dedami specialūs termoizoliaciniai intarpai į patį medį. Jie užtikrina, kad langas per rėmą, per medieną neišleidžia šilumos“, – kalbėjo J. Tubinis.
Griežtėjant energinio efektyvumo reikalavimams ir tobulėjant gamybos technologijoms aliuminio langai neretai užleidžia pozicijas mediniams.
„Su aliuminio rėmu A++ klasę pasiekti būtų ypač sudėtinga, nes aliuminio rėmas yra laidininkas šalčiui. O jei jis pagaminamas šiltas, tuomet jo kaina labai stipriai išauga. Visuomet reikia įvertinti kainos ir kokybės santykį – vis tik būstui, ypač jei jis statomas pardavimui ar nuomai, yra skaičiuojama ekonominė vertė,“ – svarsto pašnekovas.
„Langų gama“ vadovas sako, jog klientams energinis efektyvumas tampa vis aktualesnis, nes parduodant kiekvieną namą ar butą reikia turėti jo energinio efektyvumo įvertinimą.
