Nekilnojamojo turto agentūros „Capital“ brokerė Karina Paulauskaitė, pardavinėjanti apartamentus Saulkrastuose, ant Rygos įlankos kranto, tvirtina pastebėjusi lietuvių susidomėjimą, tačiau kol kas tas žvalgymasis dar atsargus, nors sandorių sudaroma.
Pirkėjams iš Lietuvos užtenka 30 kv. m ploto būsto, o Rusijos klientams ne visuomet įtiksi ir su 100 kv. m ploto apartamentais.
„Lietuviai perka, tačiau kai kurie dar bijo, jaučiasi nežinomybė. Latvijos rinka ilgą laiką buvo orientuota į rusus, todėl kainodarą teko pritaikyti lietuviams – kainas gerokai sumažinome. Sakyčiau lietuviai dar nėra tiek subrendą pirkti Latvijoje, bet yra kam patinka šios šalies pajūris“, – pasakoja ji.
Brokerė pardavinėja apartamentus projekte, kuris buvo statomas planuojant pritraukti pirkėjų iš Rusijos, tačiau po Rusijos ir Ukrainos konflikto Latvijoje šių turistų srautas sumažėjo, todėl plėtotojai turėjo persiorientuoti.
„Lietuviai pirkėjai nuo rusų pirmiausia skiriasi tuo, kad pastarieji už būstą gali mokėti daugiau. Lietuviai tenkinasi pigesniu, mažesniu ir paprastesniu būstu. Rusams – reikalinga erdvė ir prabanga. Didesnis gyventojų skaičius, didesnis milijonierių skaičius, nėra čia ko slėpti“, – sako ji.
K.Paulauskaitė tvirtina, kad pirkėjams iš Lietuvos užtenka 30 kv. m ploto būsto, o Rusijos klientams ne visuomet įtiksi ir su 100 kv. m ploto apartamentais.
„Projekte buvo numatyti daug didesni apartamentai, tad eidami į lietuvių rinką turėjome juos smarkiai sumažinti tam, kad mums apsimokėtų ir jie galėtų įpirkti. Taip pat lietuviai įsirengia paprasčiau, rusai prabangiau, mėgsta blizgesį“, – kalba brokerė.
K.Paulauskaitė sako, jog bendras nekilnojamojo turto kainų lygis Latvijos pajūryje panašus į Palangos. Lietuviai paprastai už būstą čia linkę mokėti iki 70–80 tūkst. eurų. Latvijos pajūryje būstą paprastai įsigyja aukštesnes pajamas gaunantys, šeimas turintys mūsų šalies pirkėjai.
„Latvijos rinka lietuviai pradėjo domėtis maždaug 2013–2014 metais. Basanavičiaus gatvės ir Palangos lygis pradėjo nebetenkinti, o Nidos kainos vis dar per aukštos, todėl pirkėjai pradeda žvalgytis kažko, kad gautų panašią kokybę, bet už labiau priimtiną kainą“, – teigia K.Paulauskaitė.
Brokerės teigimu, Latvijos pranašumas prieš Lietuvą – gerokai didesnis pajūris, o prieš šiltuosius kraštus – mažesnis atstumas nuo namų.
„Iš esmės, žmonės pradeda keliauti ir ieško naujų vietų poilsiui. Latvija gali pasiūlyti gerokai platesnį pajūrį negu Lietuva. Aišku, kils klausimas dėl Ispanijos, Tenerifės, kodėl ten nenuskridus? Laiko sąnaudos nuo Vilniaus panašios, bet dažnai atostogaujant su šeimomis ir norint paimti naminius gyvūnus, vaikus, senelius ir dar auklę, daug paprasčiau viską susikrauti į automobilį ir nuvažiuoti, negu rūpintis skrydžiais“, – tvirtina brokerė.
