Atsakomybė – keturiems buvusiems rangovams
Kartu su bankrutavusia „Irdaiva" Lazdynų baseiną statę keturi jungtinės veiklos partneriai – UAB „Axis Power", UAB „Mitnija", UAB „HSC Baltic", AB „Montuotojas" – neparodė ryžto vykdyti jiems priklausančių įsipareigojimų ir užbaigti projektą. Todėl šios įmonės privalės atlyginti nuostolius, susidariusius dėl kainų skirtumo, jeigu naujame konkurse bus pasiūlytos didesnės statybos darbų kainos.
„Apmaudu, kad paskelbus bankrotą vienam rangovui griūva ir visas darinys kartu su prieš keletą metų prisiimta atsakomybe. Net keletą mėnesių ieškojome įvairių sprendimų, tačiau esame priversti konstatuoti, kad visoms šalims tinkamo sprendimo rasti nepavyko. Tačiau svarbiausia čia – vilniečių interesas, nebegalime jų laikyti situacijos įkaitais, todėl turime ieškoti kito rangovo. Naujas rangos konkursas jau baigiamas ruošti, jį planuojama paskelbti per artimiausią mėnesį. Apgailestaujame, kad tai lems baseino atidarymo vėlavimą, tačiau šiuo metu tai yra vienintelis galimas sprendimas šiame projekte", – teigė Vilniaus savivaldybės administracijos direktorius Povilas Poderskis.
Pasak jo, nors objektas didelis ir sudėtingas, tačiau šio užsakymo turėtų siekti ne viena solidi bendrovė, todėl tikimasi konkurencingo konkurso su pajėgiu laimėtoju, kuris iš karto galės pratęsti statybos darbus. Prieš konkursą planuojama skelbti atvirą rinkos konsultaciją dėl tęstinumo.
BUAB „Irdaiva" bankrotas palietė ne vien Vilnių – nukentėjo apie 50 valstybinių ir privačių objektų visoje Lietuvoje.
Pagal 2017 m. pasirašytą statybų sutartį, Lazdynų baseiną turėjo pastatyti BUAB „Irdaiva" (kuri prieš bankrotą pakeitė pavadinimą į UAB „Active Construction Management") kartu su 4 partneriais, veikiančiais pagal jungtinės veiklos sutartį. Tačiau BUAB „Irdaiva" praėjusį spalį paskelbus bankrotą, baseino statybų darbai sustojo. Savivaldybė ketina kreiptis į Viešųjų pirkimų tarnybą dėl visų jungtinės veiklos partnerių įtraukimo į nepatikimų tiekėjų sąrašą, kadangi jie atsisako vykdyti darbus toliau, teigdami, jog likusi rangos sutarties kaina yra nepakankama darbams užbaigti. Šį trūkumą, savivaldybės teigimu, galėjo lemti ir pagrindinio partnerio užaktuoti darbai, kurie faktiškai nebuvo atlikti. Dėl šios situacijos Vilniaus vystymo kompanija, prižiūrinti Lazdynų baseino statybų darbus, vykdo atliktų darbų teisminę ekspertizę.
BUAB „Irdaiva" bankrotas palietė ne vien Vilnių – nukentėjo apie 50 valstybinių ir privačių objektų visoje Lietuvoje.
Viešųjų pirkimų sistemos spragos, lemiančios statybų darbų problemas
Savivaldybės teigimu, prieš keletą metų pasirinktas baseino statybų paslaugų pirkimo būdas ir iš pat pradžių sumažintas projekto biudžetas išties lėmė, kad patikimų rangovų šiam projektui pritraukti buvo sudėtinga.
„Deja, tai yra kur kas platesnė ir įstatymais užprogramuota problema, kai netobulai veikianti viešųjų pirkimų sistema statybų sektoriuje leidžia siautėti įmonėms, kurios tampa visos rinkos problema ir griauna rinkos reputaciją. Už mažą kainą sužvejoti valstybiniai projektai vėliau lemia subrangovų ir pačių konkursų dalyvių bankrotus, ir nuo to kenčia visa valstybė. Deja, su Lazdynų baseinu patekome būtent į tokią situaciją", – sakė Administracijos direktorius.
Anot jo, tai ateityje galėtų būti sprendžiama vykdant koncesijų projektus, kaip Vilniuje daroma Daugiafunkcio komplekso atveju, kur rizikos yra parduodamos privatiems investuotojams.
„Taip pat daug vilčių dedame į statybos rinkos skaitmenizaciją, kuri padeda pritraukti kvalifikuotesnių rangovų, žinančių, kas yra modernūs vadybos įrankiai ir sugebančių įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus", – teigė P.Poderskis.
Tolesni savivaldybės veiksmai dėl Lazdynų baseino
Jeigu jungtinės veiklos partneriai skubiai apsispręstų ištaisyti visus sutarties vykdymo pažeidimus ir atnaujinti darbus, savivaldybė svarstytų atšaukti sutarties nutraukimą. Tačiau kol kas tokių indikacijų savivaldybė neturi, o situacijai nepasikeitus sutartis bus laikoma nutraukta nuo vasario 6 d. Visus įsipareigojimų neįvykdžiusius rangovus savivaldybė privalės įtraukti į nepatikimų tiekėjų sąrašą.
Naujas konkursas, kurį planuojama paskelbti vasarį, per 3–4 mėn. turėtų išrinkti naują rangovą. Dar prieš konkursą savivaldybė ketina rengti viešą konsultaciją su statybų sektoriumi, kad situacija būtų aiški visiems potencialiems konkurso dalyviams ir būtų užtikrinta kuo didesnė dalyvių konkurencija. Šiuo metu Lazdynų baseino statybvietė saugoma, tikimasi, kad darbai joje bus atnaujinti vasarą.
Planuojama, kad likusios baseino dalies statybos galėtų trukti 8–9 mėn. Iki šiol buvo atlikta apie 40 proc. baseino statybos darbų. Nauja planuojama Lazdynų baseino atidarymo data – kitų metų pabaiga.
Moderniausias baseinas Baltijos šalyse
Lazdynų daugiafunkcis sveikatinimo centras turės vienus moderniausių Baltijos šalyse 50 ir 25 m ilgio plaukimo baseinus. Aštuonių takelių 50 metrų baseinas bus skirtas plaukimui, o 25 metrų – ir šuoliams į vandenį. Centre veiks ne tik baseinų kompleksas, bet ir treniruočių salės, pirčių zonos. Šalia plaukimo baseinų bus įrengta 1200 sėdimų vietų žiūrovams. Centro lankytojų lauks šiuolaikiški persirengimo kambariai, modernūs dušai, o prie pastato – 105 vietų automobilių stovėjimo aikštelė.
Lazdynų baseine veiks pakeliamų dugnų sistema, leidžianti modifikuoti erdves, t. y. gylį ir tūrį, taip pat analogų Lietuvoje neturinti automatinė nelaimingų atsitikimų prevencijai skirta sistema. Baseine šuolininkai galės jaustis saugiai, nes bus įdiegtos naujausios technologijos (apsauga nuo traumų): vandens suminkštinimo sistema ir apsauginiai fontanėliai. Taip pat bus įrengta itin moderni nano technologijomis pagrįsta vandens filtravimo sistema, o žiūrovų patogumui – moderni ir patogi LED švieslenčių sistema.
Bendra Lazdynų baseino projekto vertė – 21,8 mln. eurų. Iš jų 11,6 mln. eurų – Europos Sąjungos ir valstybės biudžeto, 1,2 mln. eurų – savivaldybės lėšos, o likusi suma – 9 mln. eurų – Valstybės investicijų programos lėšos.
Svarsto kreiptis į prokuratūrą
Pasak Vilniaus vystymo kompanijos (VVK) direktorės Rasos Čeponytės, šiuo metu laukiama vidinės tyrimo grupės išvadų, ir tuomet bus sprendžiama, ar pakanka duomenų kreiptis į prokuratūrą.
„Sprendžiant klausimą su konsorciumu dėl darbų tęsimo, bankrutavus pagrindiniam konsorciumo partneriui buvusiai BUAB „Irdaiva“, kilo įtarimų dėl galimų neatitikimų tarp faktiškai atliktų ir apmokėtų darbų. Todėl užsakėme teismo ekspertizę“, – sako R.Čeponytė.
2020 m. sausio 20 dieną buvo gauta LR teismo eksperto Tomo Monstavičiaus išvada dėl Lazdynų baseine faktiškai atliktų ir apmokėtų darbų įvertinimo.
Teismo ekspertas konstatavo, jog laikotarpiu nuo sutarties su konsorciumu pasirašymo iki 2019 m. rugsėjo 30 d. faktiškai darbų atlikta už 7 mln. eurų, o bendra baseino įrangos apmokėta suma siekia 5,174 mln. eurų su PVM. Tuo tarpu Vilniaus miesto savivaldybės administracija už darbus ir įrangą konsorciumui yra sumokėjusi 14,137 mln. eurų su PVM.
„Skirtumas tarp teismo eksperto nustatytos sąmatos ir faktiškai sumokėtų pinigų viršija 10 proc. nes statybose, ypatingai nebaigtose, 10 proc. nuokrypis būna gana dažnas. Tačiau Lazdynų baseino atveju skirtumas didesnis. Todėl turime išsiaiškinti priežastis, kodėl konsorciumas teikė aktus už nepadarytus darbus, o techninę priežiūrą vykdę to nepastebėjo. Tuo pačiu konsultuojamės su skirtingais teisininkais dėl tolimesnių veiksmų, neatmestina, kad turėsime kreiptis ir į prokuratūrą“, – teigia R.Čeponytė.
