Tuo metu Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas mano, kad tokį procesą lėmė dvi priežastys: verslas turi laisvų pinigų ir investuoja – nusiperka būstą ir jį išnuomoja arba perka asmeniniam vartojimui.
„Juridiniai asmenys labai sparčiai pradėjo pirkti nekilnojamąjį turtą – ne komercinį, o gyvenamąjį“, – komitete trečiadienį sakė Lietuvos banko (LB) Finansinio stabilumo departamento direktorius Jokūbas Markevičius.
Pasak jo, pavyzdžiui, Vilniuje tokių sandorių padaugėjo iki 10 proc.: „Visoje Lietuvoje ne tiek daug, bet Vilniuje išskirtinai daug. Dabar aiškinamės, kas lėmė tokį paspartėjimą“.
Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) prezidentas Mindaugas Statulevičius įsitikinęs, kad įmonių suaktyvėjimą būsto sandorių rinkoje lėmė aktyvi NT, skirto nuomai, fondų veikla. Be to, įmonės būstą perka savo darbuotojams.
„Juridiniai asmenys superka gyvenamosios paskirties objektus ir juos vėliau nuomoja – atsiranda tokia veiklos forma“, – komitete teigė jis.
Anot M.Statulevičiaus, tokia veikla Lietuvoje prasidėjo 2019-2020 metais: Ne tik stato verslas, bet ir perka. Dešimtimis ar net šimtais butų pirktų, jeigu jų būtų pasiūloje. Ir formuotų fondus“.
LNTPA prezidentas mano, kad ateityje tokių sandorių tik daugės, nes dabar juos stabdo menka būsto pasiūla.
