Jei sprendimas bus palankus skolininkui ir bus leista perskaičiuoti paskolą, tai reikš teisinį precendentą, kainuosiantį Lenkijos bankams 60 mlrd. zlotų (14 mlrd. eurų) – keturis kartus daugiau nei bankų metinis pelnas, pažymėjo agentūra.
Lenkijos valdančioji partija „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS), spaudžiama finansų pramonės atstovų ir investuotojų, 2015 metais atsisakė savo pažado leisti skolininkams palankiomis sąlygomis konvertuoti frankus į zlotus ir vietoj to pasiūlė kreiptis į teismus.
Pasak agentūros, Lenkijoje būsto paskolas frankais yra paėmę apie pusė milijono lenkų.
Po 2008 metų nuosmukio franko vertė zloto ir kitų valiutų atžvilgiu smarkiai pakilo. Be to, 2015-aisiais Šveicarijos nacionalinis bankas „atrišo“ franką nuo euro ir frankas dar labiau sustiprėjo.
O atsižvelgiant į tai, kad dauguma būsto paskolų turėtojų Lenkijoje atlyginimą gauna zlotais, sustiprėjęs frankas juos įstūmė į sunkią padėtį.
Agentūros duomenimis, Lenkijoje iki šiol pateikta 8 tūkst. ieškinių, daugiausia ginčijančių tai, kaip bankai nustato palūkanas ir įspėja klientus apie susijusias rizikas.
Vietos teismų praktika tokiose bylose nėra nuosekli.
Gdansko rinkos ekonomikos instituto viceprezidentas Leszekas Pawłowiczius pareiškė „The Politico Europe“, kad „bankai vienašališkai nustatė paskolų valiutų konvertavimo kursą ir padidino jį grąžinimo išvakarėse“, tačiau perspėjo, kad skolininkui palankus teisėjų sprendimas gali „sukelti pavojų finansų sistemos stabilumui ir įžiebti bankų krizę Lenkijoje.“
Be to, toks sprendimas turėtų ir politinės reikšmės, jei būtų priimtas iki spalio 13 dienos, kai šalyje turėtų įvykti visuotiniai rinkimai.
