Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Lietuva pagal renovuotų daugiabučių skaičių Estiją lenkia dvigubai

Atsakomybę už visą daugiabučio modernizaciją prisiimanti daugiabučio bendrija, kuklus savivaldybių indėlis į renovaciją ir galimybė pasirinkti dalinę ir – mažiau kompensuojamą – būsto modernizaciją. Taip galima apibūdinti Estijos, kurioje 75 proc. gyventojų gyvena daugiabučiuose, renovacijos modelį. Visgi Lietuvoje, kur renovacijos modelis labiau centralizuotas, daugiabučių renovuota yra dvigubai daugiau.
Renovuotas daugiabutis
Renovuotas daugiabutis / BETA nuotr.

Labiausiai žavėjo Lietuvos savivaldybių aktyvumas

Su Lietuvoje įgyvendinama Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programa į Vilnių atvyko susipažinti Estijos Daugiabučių bendrijų asociacijos vadovai, energetikos ekspertai ir daugiabučių bendrijų pirmininkai. Svečiams buvo aprodyti keli modernizuoti daugiabučiai, pasirinkę pažangias energinio efektyvumo priemones – saulės kolektorius, šilumos siurblius ir t. t. Tačiau labiausiai svečiams į akis kritęs renovacijos Lietuvoje ypatumas – aktyvus savivaldybių vaidmuo modernizacijos procese.

„Reikia pripažinti, jog jūsų šalyje ypač svarbų vaidmenį įgyvendinant daugiabučių renovacijos projektus atlieka valstybė – šiai sričiai didelis dėmesys skiriamas tiek nacionaliniu, tiek vietos valdžios lygmeniu. Ir tai tikriausiai turi nemažos įtakos galutiniams renovacijos rezultatams – Lietuva šioje srityje yra pažengusi toliau“, – sakė Estijos Daugiabučių bendrijų asociacijos tarybos narys Anvar Kima. Lietuvoje šiuo metu Lietuvoje atnaujinti 2045 daugiabučiai, Estijoje – apie 1000 namų. Tačiau – tai ne vienintelis skirtumas tarp dviejų Baltijos valstybių.

Renovacijos centre – bendrijos

Pagal Estijoje įgyvendinamos daugiabučių modernizacijos programos taisykles, didžiausias vaidmuo renovacijos procese tenka daugiabučių bendrijoms, kurių šalyje yra 1400. Skaičiuojama, kad joms priklauso per 110 tūkst. daugiabučių gyventojų. Be to, nuo kitų metų Estijoje įsigalios įstatymas, pagal kurį visi daugiabučiai turės turėti savo bendrijas.

Renovacijos administratorius Estijoje atstoja samdyti renovacijos specialistai. Tarpininku tarp bankų, suteikiančių paskolą renovacijai, ir gyventojų yra ne administratorius, kaip Lietuvoje, bet įmonė „Kredex“. Ji iš dalies atlieka ir renovacijos kontrolę, tvirtina visus susijusius dokumentus. Tačiau didžiausia atsakomybė už kokybišką ir sklandžią renovaciją, taip pat – paskolų grąžinimą – atitenka pačioms daugiabučių bendrijoms.

„Iš esmės Estijos modelis primena tą renovacijos programą Lietuvoje, kuri buvo įgyvendinta iki 2013 m. Vėliau Lietuva pasuko kiek kitu keliu – į Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą aktyviai įtraukėme savivaldybes. Šis žingsnis pasiteisino su kaupu – dabar savivaldybes galima vadinti tikru renovacijos ramsčiu. Jos ne tik atrenka energiškai neefektyviausius daugiabučius, rūpinasi renovacijos iniciavimu, paskiria renovacijos administratorius, tačiau ir padeda užtikrinti renovacijos kokybę. Palikome pakankamai erdvės ir daugiabučių bendrijų iniciatyvai – jos taip pat yra lygiavertės Programos dalyvės“, – dėsto BETA Projektų įgyvendinimo kokybės priežiūros skyriaus vedėjas Edvardas Petrauskas.

Priemonės tokios pat – kompensacijos skiriasi

Šiuo metu Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos dalyviai gauna 35 proc. valstybės paramą renovacijai, jeigu po atnaujinimo sutaupoma mažiausiai 40 proc. šiluminės energijos, o daugiabutis pasiekia bent C energinio efektyvumo klasę. Renovuojant daugiabutį pagal Programą, privaloma įgyvendinti visą sąrašą energinio efektyvumo priemonių, pradedant nuo pastato šiltinimo ir baigiant šildymo sistemos atnaujinimu. Skaičiuojama, kad Lietuvoje 99 proc. renovuojamų daugiabučių pasirenką būtent kompleksinę renovaciją.

Estijoje parama skirstoma kitaip – 40 proc. valstybės paramą gauna daugiabučiai įgyvendinę pilną renovaciją ir pasirinkę rekuperacinę vėdinimo sistemą. Tačiau yra galimybė pasinaudoti ir mažesne – 15 ar 25 proc. valstybes parama, atlikus tik dalinę modernizaciją, pavyzdžiui, įgyvendinus tik vieną ar kelias priemones, leidžiančias daugiabučiui sutaupyti 20 proc. šilumos energijos.

Tiesa, kaip pastebėjo Estijos daugiabučių bendrijų asociacijos atstovas A. Kima, gyventojai dažniausiai renkasi didžiausią – 40 proc. valstybės paramą ir platų energinio efektyvumo priemonių paketą.

Vienija vėdinimo iššūkiai

Estijos atstovai nevengė kalbėti ir apie renovacijos iššūkius. Vienas iš jų – nepasiteisinusios individualios rekuperacijos sistemos. Kai kuriuose daugiabučiuose jų nepavyko tinkamai sumontuoti, kitur tokias sistemas atjungia patys gyventojai, neapsikentę rekuperatorių keliamo triukšmo.

„Estai neslėpė, kad vėdinimas išlieka viena opiausių problemų, kurią būtina spręsti. Lietuvoje vėdinimo užtikrinimas renovuojant daugiabučius taip pat nėra reglamentuotas – belieka raginti gyventojus rinktis kiek brangesnius langus su orlaidėmis ir taip užtikrinti bent minimalią oro apykaitą“, – pastebi E. Petrauskas.

Estijoje atnaujindami savo būstą gyventojai dažniausiai renkasi tinkuojamus fasadus, kurių montavimui būtinos geros oro sąlygos. Lietuvoje apie pusę šiuo metu pasirenkamų fasadų – vėdinami. Jie brangesni, tačiau gali būti montuojami įvairiomis oro sąlygomis. Beje, Estijoje renovuoti daugiabučiai dažnai traukia akį savo ryškiomis spalvomis – pavyzdžiui, ryškiai žalia ir salotine, žaismingais tapybos elementais – ant kai kurių namų fasado puikuojasi ištapytas didžiulis daugiabučio numeris.

Mano daugiabutis
Mano daugiabutis

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?