Lietuviai pamėgo individualius namus: žmonės daugiau perka, statybininkai – daugiau stato

Erdvės ir žemės sklypelio poreikis nėra vien tik pandemijos pasekmė. Analitikai pastebi, kad individualių namų rinka visoje šalyje per pastarąjį dešimtmetį išaugo kelis kartus. Kilo ne tik kainos ar vidutinis jų plotas, bet ir statybų apimtys. Be to, plėtotojai atrado naują nišą – butą su namo privalumais ir taip taikosi į daugiabučių gyventojus.
"Vilnius Grand Resort" gyvenamieji namai šalia golfo aikštyno
Namai / Roko Lukoševičiaus / 15min nuotr.

Registrų centro duomenimis, per pastarąjį dešimtmetį gyvenamųjų namų pirkimo–pardavimo sandorių skaičius nuosekliai augo. Dar 2010 metais visoje Lietuvoje įregistruota apie 6,4 tūkst. tokių sandorių, o štai pernai šis skaičius buvo dukart didesnis ir siekė 12,8 tūkst.

Registrų centro Duomenų sprendimų ir analizės departamento vadovo pareigas laikinai einantis Paulius Rudzkis aiškino, jog tokį augimą galėjo lemti ir besikeičiantis pirkėjų poreikis, ir dėl to natūraliai išaugusi pasiūla rinkoje.

Vienintelis stabilus dalykas gyvenamųjų namų segmente, kaip pastebi P.Rudzkis, yra tipiniai pirkėjai.

„Kaip ir anksčiau, taip ir dabar gyvenamuosius namus Lietuvoje dažniausiai perka 30–50 metų amžiaus šeimos, auginančios du vaikus“, – kalbėjo jis.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis