1. „Lietuvos“ kino teatras
Ilgus metus kaitinęs vilniečių vaizduotę, istorinis „Lietuvos“ kino teatras, net ir griūdamas, nepaliko abejingų. Iš pradžių buvo organizuotos ekskursijos po pastatą, po to atsisveikinimas, galop kiekvienas žingsnis – nuo užrašo „Lietuva“ nuėmimo iki kapsulės įkasimo – buvo fiksuotas.
Ilgai stovėjęs apleistas ir nenaudojamas kino teatras pradėtas griauti šių metų vasarį ir nuo balandžio čia statomas Modernaus meno centras, arba kitaip – MO muziejus.
Pastatą projektavo lietuviams jau gerai žinomas pasaulinio garso architektas Danielis Libeskindas, jo architektų grupė „Studio Libeskind“ kartu su Lietuvos architektų biuru „Do architects“.
Verslininko ir mecenato Viktoro Butkaus investicijos į muziejaus pastatą turėtų siekti apie 10 mln. eurų, įskaičiuojant ir sumokėtus pinigus už kino teatrą ir sklypą.
2. Kelių policijos pastatas sostinės Giraitės gatvėje
Kovo pabaigoje, sekmadienį, patyliukais nugriautas aistras tarp architektų kėlęs, valdininkams galvos skausmu tapęs Vilniaus Giraitės gatvėje buvęs Kelių policijos pastatas. Prieš tai „Lidl Lietuva“ su Vilniaus valdžia taikiai susitarė dėl griovimo. Vokiečių mažmenininkai čia planuoja statyti naują 40 mln. eurų vertės biurų pastatų kompleksą.
Buvo sutarta, kad Vilniaus miesto savivaldybė išduos leidimą pastato griovimo darbams, o Kultūros paveldo departamentas – nutrauks buvusio Kelių policijos pastato registravimo Kultūros vertybių registre procedūrą ir jos nebeatnaujins.
„Lidl Lietuva“ teismo prašė panaikinti Vilniaus valdžios pernai balandį priimtą sprendimą neleisti įmonei nugriauti Giraitės gatvėje esantį buvusį Kelių policijos pastatą ir panaikinti Kultūros departamento raštą. Įmonės teigimu, įsigijusi žemės sklypą ir statinius, ji turėjo pagrįstų lūkesčių statyti naują pastatą ir plėtoti naują veiklą be jokių dėl nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos kylančių apribojimų.
Pastatą „Lidl Lietuva“ iš Turto banko už 2,46 mln. eurų įsigijo praėjusių metų rudenį.
Visuomenėje kilus ginčams dėl buvusio Kelių policijos pastato išliekamosios vertės ir Kultūros paveldo departamentui pasiūlius pastato vertingąsias savybes nustatyti per architektūros konkursą, jį „Lidl Lietuva“ kartu su Lietuvos architektų sąjunga paskelbė pernai spalį. Lietuvos architektų sąjungos teigimu, 2,2 ha teritorijoje esantis nenaudojamas buvęs Vilniaus Kelių policijos pastatas yra priskiriamas prie geriausių architektų Gyčio Ramunio ir Kęstučio Pempės darbų.
3. Linkmenų gatvės „Rimi“
Žinoma, šio griuvimo negalima prilyginti anksčiau aptartiems, nes pastatas nesugriuvo, galop patikinta, kad jis saugus, tačiau išgąsčio visuomenėje buvo nemenko. Kas atsitiko, kad visi taip persigando?
2015 metais baigta statyti parduotuvė sostinės Linkmenų gatvėje, kur veikia parduotuvė „Rimi“, balandžio pradžioje buvo priversta užsidaryti dėl pastebėtos grindų deformacijos alkoholio ir vaisvandenių zonoje. Gandai, kas ir kodėl galėjo atsitikti, pasklido greitai, mat niekas tiksliai neįvardijo, kas atsitiko, o dangstėsi žodžiais „brokas“ ir „defektai“. Kokie tie defektai ir kokio rimtumo – neaišku, „aiškinasi ekspertai“. Saugumo jausmo nepridėjo ir faktas, kad parduotuvės atidarymo data buvo nuolatos nukeliama, kol galop nuspręsta ją uždaryti neribotam laikui.
Rugsėjį ekspertai priėjo prie išvados, kad pagrindiniai kaltininkai – projektuotojai, dėl kurių netikslaus skaičiavimo trys pastato kolonos buvo pasėdusios. Realios grėsmės, kad parduotuvė sugrius, kaip tikino visi, nebuvo. Tačiau dėl „viso pikto“ ją prekybos tinklas uždarė.
„Ekspertų išvadose rašoma, kad pastatas ir kolonos remiasi į kietą gruntą ir pasėdimas buvo ne dėl to, kad tas gruntas smigo giliau, jis liko stabilus. Kolonos buvo įtrauktos dėl projektinio sprendinio“, – per parduotuvės atidarymą žurnalistams sakė advokatas Saulius Aviža.
Kodėl ši, nors ir palyginti smulki bėda vienoje parduotuvėje taip sudomino skaitytojus? Dėl to, kad buvo prisibijoma 2013-aisiais įvykusio scenarijaus Rygoje, kai, įgriuvus parduotuvės stogui, žuvo 54 žmonės. Po to įvykio Lietuvoje Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) tikrino visų Lietuvos prekybos centrų ir visuomeninių objektų saugumą ir daugiau nei 50-yje jų rado pažeidimų.
Dabar parduotuvė yra atidaryta ir specialistų pripažinta saugi naudoti.
4. Kuršių nerijos nelegalūs statiniai
Praktiškai šie statiniai dar nenugriauti, bet sprendimas dėl jų griovimo priimtas. Vyriausybė buvo nurodžiusi Kultūros ir Aplinkos ministerijoms iki spalio vidurio baigti derinti Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano korekcijas. Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba siūlė, kad šiek tiek adaptavus galėtų likti stovėti neteisėti statiniai, bet plano korekcijoms prieštaravo Kultūros paveldo departamentas (KPD). Jis sako, kad griauti ar pertvarkyti siūlomuose pastatuose paveldosaugos reikalavimai bei kultūros vertybių vertingosios savybės nėra pažeidžiamos, todėl jų visai nereikia griauti ar pertvarkyti. KPD siūlė rengti atskirą planą paveldosauginei teritorijai.
Tačiau nepavykus pasiekti kompromiso, ministras pirmininkas Saulius Skvernelis nutarė – jei nesugebate susitarti, statinius teks griauti.
„Institucijos negeba surasti kompromiso, todėl procedūra yra baigta. Nutarimo įsigaliojimo data yra kitų metų vasario 1 diena“, – lapkričio pradžioje žurnalistams Vyriausybėje sakė premjeras Saulius Skvernelis.
Anksčiau buvo skaičiuota, kad preliminari savininkams padaryta žala gali siekti 20 mln. eurų.
Pagal 2012 metų Vyriausybės patvirtintą planą UNESCO saugomoje Kuršių nerijoje buvo numatyta nugriauti penkis objektus, kai kuriuos iš jų sudaro po kelis statinius. Remiantis šiuo planu griovimui pasmerkti statiniai atsirado pagal leidimus, kuriuos teismai pripažino neteisėtai išduotais. Iki šiol iš penkių griauti pasmerktų objektų nugriautas tik vienas – Juodkrantėje stovėjęs bendrovės „Verslo investicijų projektų centro“ valdytas jachtų klubas ir žuvų restoranas.
Be to, trijų butų griautino namo Juodkrantėje savininkus prieš Kalėdas pasiekė gera žinia. Šiaulių apygardos administracinis teismas jiems iš Neringos savivaldybės ir valstybės priteisė žalą dėl namo statybai išduotų, o vėliau panaikintų leidimų. Priteista žala – daugiau nei 700 tūkst. eurų.
5. Nepaliečiamas Vijūnėlės dvaras Druskininkuose
Gruodžio 22 diena turėjo būti ta diena, kai Druskininkuose neliks garsiojo Vijūnėlės dvaro. Tai buvo galutinis teismo numatytas terminas namui nugriauti ir statybvietei sutvarkyti. Tačiau, pasak savininko advokato, atsirado kliūčių, todėl teismo sprendimo laiku įvykdyti nebuvo įmanoma.
Garsiojo Vijūnėlės dvaro savininko Žilvino Povilonio advokatas Nedas Šilaika 15min pasakojo, kad aplink namą yra parko teritorija, todėl tam, kad sunkioji technika galėtų privažiuoti prie namo, reikia gauti Druskininkų savivaldybės leidimą. Pastaroji, pasak teisininko, tris savaites tokio leidimo neišdavė, todėl teismo sprendimo nugriauti pastatą įvykdyti nepavyko. Ar jis bus išduotas tarpušvenčiu? Galbūt, bet jau akivaizdu, kad iki Naujųjų metų pastatas nebus nugriautas.
Primename, kad beveik 600 kvadratinių metrų pastatas Druskininkų centre pradėtas statyti 2013 metais. Statybai reikalingus leidimus davė Druskininkų savivaldybė ir vietos žemėtvarkininkai.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) 2017 metų birželio mėnesį priėmė sprendimą, kad Vijūnėlės dvaras turi būti nugriautas.
Byloje buvo nustatyta, kad fizinis asmuo, įsigijęs valčių nuomos punktą Druskininkuose, taip pat įsigijo teisę nuomotis žemės sklypą, kuris priklausė valstybei. 2010 m. valčių nuomos punktas sudegė.
Teisėjų kolegija konstatavo, kad Druskininkuose pastatytas pastatas prieštarauja saugomų teritorijų apsaugos ir žemės nuomos teisės aktų reikalavimams, todėl būtina pašalinti neteisėtos statybos padarinius, atkuriant buvusią iki statybos darbų padėtį, ir sutvarkyti statybvietę.
